LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
„Aterosklerozė, sukelianti širdies kraujagyslių susiaurėjimus, yra sisteminė liga, todėl intervencinės kardiologijos procedūros jos neišgydo. Geriausiai daryti viską, kad būtų išvengta šios ligos“, – sako gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Audrius Šimaitis, nuo 2005 metų Jungtinėje Karalystėje, Karališkojoje Kornvalio ligoninėje, praktikuojantis tiek bendrąją, tiek intervencinę kardiologiją.
Dar prieš išvykdamas į Angliją, prieš tai – metams į Australiją, apie 10 metų dirbote Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Esate intervencinis kardiologas – kokias procedūras atliekate? Kaip atliekamos tos intervencijos?
Per visus kardiologo darbo metus esu atlikęs apie 12 tūkst. koronarografijų, 3 tūkst. stentavimo procedūrų ir implantavęs daugiau kaip 6 tūkst. stentų.
Koronarografijos metu, pritaikius vietinę nejautrą, į širdies arteriją pro riešo (kartais – pro kirkšnies) arteriją įvedami kateteriai ir su kontrasto bei rentgeno pagalba nustatomi susiaurėjimai – dėl aterosklerozės proceso susikaupusios cholesterolio sankaupos, siaurinančios širdies arteriją. Stentavimas yra operacija, panaši į koronarografiją. Procedūros metu, naudojant specialius kateterius, į širdies arteriją įvedamos mažos ir labai lanksčios vielelės. Tada ant jų užmaunamas mažas balionėlis, praplatinantis arteriją, ir per vielelę įvedamas stentas (metalinis tinklelis ), kuris implantuojamas į širdies arteriją ir taip atkuriama normali kraujotaka.
Kardiologas A. Šimaiti9s gali būti pavyzdys pacientams. Propaguodamas sveiką gyvenimo būdą, jis per metus dviračiu nuvažiuoja daugiau nei automobiliu. Asm. arch. nuotr.
Kaip intervencinės procedūros kito progresuojant medicinai?
Pirmąją širdies kraujagyslių plėtimo procedūrą su balionėliu atliko dr. A.Gruentzig 1977 metais Šveicarijoje. Nuo to laiko ji tobulėjo milžiniškais šuoliais. Tobulėjo ir kiekvienas procedūros aspektas: tiek kateteriai, tiek vielelės, rentgeno aparatūra.
Didžiausias intervencinės kardiologijos pasiekimas buvo stento atsiradimas paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Stentas gerokai palengvino plėtimo procedūrą, padėjo efektyviai gydyti plėtimo balionėliu metu atsiradusius įtrūkas. Tačiau po stentavimo kas trečias pacientas turėdavo patirti pakartotinę procedūrą, nes vėl atsirasdavo susiaurėjimų.
Prieš 20 metų buvo išrasti vaistus išskiriantys stentai, kurie apie 6–7 kartus sumažino pakartotinio susiaurėjimo riziką. Tai buvo intervencinės kardiologijos revoliucija, dėl kurios plėtėsi ir pacientų, kuriems galima atlikti stentavimo procedūrą, ratas. Anksčiau būdavo gerokai daugiau pacientų siunčiama aortokoronarinio šuntavimo operacijai, o šiuo metu daugumai pacientų kardiologai gali atlikti stentavimo procedūrą.
Ar po tų procedūrų žmogus jau gali gyventi visavertį gyvenimą?
Stentavimo procedūra yra itin efektyvi pacientams, ištiktiems ūmaus infarkto. Tai yra gyvybę gelbstinti ir gyvenimą ilginanti procedūra. Pacientams, sergantiems lėtiniais širdies arterijų susiaurėjimais, rezultatai nėra tokie efektyvūs. Stentavimo procedūra gerina gyvenimo kokybę, tačiau gyvenimą pailgina tik tam tikrų širdies arterijų vietų stentavimas.
Aterosklerozė, sukelianti širdies kraujagyslių susiaurėjimus, yra sisteminė liga, todėl stentavimas nėra aterosklerozės gydymo procedūra. Geriausiai daryti viską, kad būtų išvengta šios ligos. Taip pat svarbu žinoti, kad kai jau sergama ateroskleroze, svarbu ne tik praktikuoti sveiką gyvenimo būdą ir mitybą, bet ir vartoti gydytojų rekomenduojamus vaistus, nes aterosklerozė yra nepagydoma liga. Pradėjus cholesteroliui kauptis širdies ar kitose arterijose, šis procesas nesustoja, kol kas medicinai nėra žinoma priemonių, kurios galėtų šį procesą pasukti atgal. Visos anksčiau aprašytos priemonės tik švelnina galimas pasekmes.
Kaip manote, koks gyvenimo būdas lemia, kad žmogus galiausiai patenka į intervencinio kardiologo rankas?
Šiuo metu pamažu suvokiama, kad labai svarbu sveikus gyvenimo įpročius formuoti nuo pačios ankstyvos vaikystės, o edukacinį vaikų mokymą pradėti nuo 5 metų. Tik tada galima tikėtis, kad užaugs daug sveikesnės naujos kartos su visai kitais įgūdžiais nei dabar. Nereikėtų užmiršti, kad ne tik blogi, bet ir geri įpročiai yra užkrečiami. Žmogus, pajutęs sveikos mitybos, nuolatinio fizinio aktyvumo naudą ir psichologiškai jausdamasis daug geriau, vargu ar norės sukti blogų įpročių keliu.
Fizinio aktyvumo, geros mitybos stoka, rūkymas, alkoholio vartojimas – šie veiksniai tiek visi kartu, tiek kiekvienas atskirai sukelia žmogaus fizinius ir psichologinius pokyčius, kurie atsispindi ir išvaizdoje, ir kasdienėje veikloje, ir elgsenoje.
Reikia pasakyti, kad mokslas dar negali išsamiai paaiškinti aterosklerozės procesų. Tik 50 proc. ligos atvejų gali būti paaiškinta rizikos faktoriais. Kitais atvejais lemia genai ir aplinkos veiksniai. Šiuo metu yra identifikuota daugiau kaip 100 genų, darančių įtaką aterosklerozės procesui.
Ar gydytojams įprasta priminti pacientams apie sveiką gyvenimo būdą?
Sveikatos apsaugos paslaugų teikimas ir kasdienis gydytojo darbas tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje yra toks intensyvus, kad nėra laiko su pacientu išsamiai padiskutuoti apie sveiką gyvenimo būdą. Anglijoje yra specializuotos slaugytojos, kurios apie tai išsamiai kalbasi su pacientais. Apskritai manau, kad visuomenės švietimas yra visų piliečių pareiga, gydytojai gali tik nurodyti gaires.
Gal pastebėjote, kur žmonės gyvena sveikiau – Lietuvoje ar Anglijoje?
Man atrodo, kad Anglijoje gal daugiau yra kraštutinumų: santykinai daugiau žmonių, kurie praktikuoja sveiką gyvenimo būdą, bet lygiai taip pat santykinai daugiau tokių, kurių gyvenimo būdas yra itin prastas.
Gydytojų darbas labai sunkus ir įtemptas. Ar stresas, kurį jie patiria, laikomas vienu iš širdies ligų rizikos veiksnių?
Stresas turbūt yra visų ligų, taip pat ir širdies bei kraujagyslių, rizikos veiksnys. Yra viena specifinė liga, panaši į infarktą, ir ji vadinama streso sukelta kardiomiopatija (Takotsubo kardiomiopatija). Anglai ją vadina sudužusios širdies sindromu (broken heart syndrome). Šią ligą sukelia tiesioginis didelis stresas.
Kaip sušvelninti streso pasekmes?
Kai ieškojau darbo Anglijoje, anglai visada klausinėdavo apie hobį. Tavo mėgstamas užsiėmimas atspindi, kaip tu sugebi atsipalaiduoti. Kai esi atsipalaidavęs ir grįžti į darbą užsimiršęs, tai daug lengviau pakeli kasdienę įtampą ir stresą. Tai padeda kurti geresnę atmosferą, įkvepia komandos narius.
Kaip pats palaikote savo širdies sveikatą?
Niekada nevartojau alkoholio, nerūkiau ir už tai esu labai dėkingas savo tėvams, kurie įdiegė tai nuo pat ankstyvos jaunystės. Šeimoje praktikuojame subalansuotą mitybą. Nesame vegetarai ar veganai, tačiau raudoną mėsą valgome tik 1–2 kartus per savaitę. Per dieną suvalgome 7–10 porcijų vaisių ar daržovių. Pagal naujausias rekomendacijas, kiekvienas žmogus per parą turėtų suvartoti mažiausiai 30 gramų skaidulų. Skaidulų vartojimas yra labai svarbus sveikai žarnyno florai, kuri mokslui yra dar mažai pažįstamas pasaulis. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad žarnyno flora daro įtaką daugybei žmogaus organizmo procesų: antiuždegiminėms reakcijoms, miegui, psichologinei būsenai, gerina atletų rezultatus. Vaisiai ir daržovės taip pat turi daugybę antioksidantų nei mineralų, būtinų sveikai organizmo veiklai.
Sportuoju 2–4 kartus per savaitę. Anglijoje atgimė mano jaunystės aistra dviračių sportui. Per metus dviračiu nuvažiuoju daugiau nei automobiliu: per 5 tūkst. kilometrų. Labiausiai atsipalaiduoju važiuodamas kalnais, esu tris kartus įveikęs visas Alpes nuo šiaurės iki pietų (Ženeva–Nica), 3 kartus dalyvavęs vienose iš sunkiausių dviračio mėgėjų varžybų „L’Etape du Tourde France“. Taip pat daug dviračiu esu važinėjęs Lietuvoje, Prancūzijoje, Kanaruose, dalyvavęs treniruočių stovyklose Majorkoje. Šiais metais pirmą kartą dalyvavau ir atskiro starto lenktynėse Lietuvoje.
Birutė Litvinaitė
