Gydytojas dietologas E. Grišin.

 Įtemptas gyvenimo tempas, begalė darbų ir siekis viską suspėti laiku pareikalauja nemenkų pastangų, o tai žmogaus organizmui yra vienas didžiausių išbandymų. Visgi, gydytojas dietologas Edvard Grišin tikina, kad gerai jaustis gali padėti tinkamai sudėliotas mitybos racionas.
Dietologas E. Grišin pabrėžia, kad nors išskirti vienintelio produkto, kurį valgant būtų galima sumažinti įtampą ir taip pat padidinti vidinę energiją, nėra, tačiau yra keletas svarbių patarimų, vienas jų – subalansuota mityba. „Tikrai nėra vienintelio produkto, kuris būtų kaip vaistas, sumažinantis įtampą. Privalu sudėlioti maisto balansą ir iš maisto gauti būtinų medžiagų, reikalingų dienos metu, kad mūsų organizmas nejaustų streso“, – teigia E. Grišin.
Svarbu – nebadauti
Gydytojas dietologas taip pat priduria, kad neracionaliausi maitinimosi būdai yra badavimas bei greitai paruošiamo, prastai apdoroto maisto vartojimas. „Vienas svarbiausių dalykų, ko nereikėtų daryti – tai badauti. Mums to net nesuvokiat, nevalgymas sukelia stresą organizmui . Tik vėliau pasireiškia nuovargis, raumenų silpnumas, nemiga, sloga ir kitos komplikacijos.
Kitas dalykas – būtina rinktis pilnavertį maistą, o ne greitą, perdirbtą ar modifikuotą. Be to, serotonino kiekis, kuris suteikia džiaugsmo, ramybės pojutį, mūsų organizme dažnai nukrinta, kai žmogus gauna nepakankamai magnio. Todėl reikia vartoti tokius maisto produktus kaip: žalios lapinės daržovės, sėklos, riešutai arba tie patys pieno produktai, kurie yra turtingi būtent minėta medžiaga. Žmonės sako, kad reikia valgyti daugiau šokolado, nes tai skatina serotonino gamybą, tačiau jau prieš tai išvardinti produktai gali būti tikslinga alternatyva šokoladui“, – pastebi dietologas E. Grišin. Pasiteiravus dietologo, ar pieno vartojimas nėra žalingas organizmui, pašnekovas su tokiu pasakymu nesutinka, kadangi tai nėra įrodyta moksliškai. „Tai yra mitas.
Remiantis tyrimais, kurie buvo atlikti ne su vienu žmogumi, o su visa populiacija, nėra tiesioginės sąsajos tarp pieno produktų vartojimo ir tam tikrų šalutinių poveikių“, – teigia dietologas. Taip pat pašnekovas priduria, kad neretai sudėtinga atskirti, kokį stresą žmogus patiria – fiziologinį ar psichologinį. Jeigu susiduriama su pastaruoju, tuomet apetitas maistui gali gerokai išaugti.
Šis faktorius irgi gali būti laikomas priežastimi jaustis blogai. „Jeigu mūsų mityba bus subalansuota tinkamai, tuomet fiziologinio streso organizmas nepatirs. Visgi, sudėtinga atskirti pastarąjį stresą nuo psichologinio. Jeigu kamuoja emocinės problemos, tada žmonės gali suvalgyti dar daugiau maisto, nei reikėtų. Tai nėra geras ženklas. Todėl svarbu racionaliai kontroliuoti suvalgomo maisto porcijas“, – priduria gydytojas dietologas.
Kiekvienas žmogus yra individualus
Maistinės medžiagos, gaunamos su maistu, pasak E. Grišin, taip pat turi būti sudėliojamos neatsitiktinai, o tam tikra tvarka. Tiesa, kad ir kokie individualūs poreikiai bebūtų, verta įsidėmėti būtiniausių medžiagų vartojimo naudą. „Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl vertėtų atkreipti dėmesį į jų poreikius. Visgi, rekomenduočiau, kad mitybos bazę sudarytų angliavandeniai, kurie turi daugiau skaidulų – tai daržovės, pilno grūdo produktai, pavyzdžiui, kruopos.
Antroje vietoje turėtų būti baltyminis maistas, tiesa, kiek liesesnis, kuriame yra mažiau sočiųjų riebalų, turinčių tokių savybių, kurios gali paskatinti onkologinių ligų atsiradimą.
Taip pat rekomenduojami sveikieji riebalai. Dažniausiai tai yra augalinės kilmės produktai ir riebalai, gaunami iš žuvų, kurios turtingos Omega 3 riebalų rūgštimis bei kurių kiekvienas lietuvis dažnai neįtraukia į savo maisto racioną. Omega 3 riebalų rūgštys yra tiesiogiai susijusios su antiuždegiminiais procesais“, – priduria gydytojas.
Paklausus E. Grišin, ar visgi lašinių valgymas yra blogas pasirinkimas, gydytojas dietologas pastebi, kad tai nėra blogai tuo atveju, jeigu su maistu nėra gaunami papildomi sotieji riebalai, pavyzdžiui, valgant įvairias bandeles, šokoladą, modifikuotus ir perdirbtus maisto produktus.
Tiesa, E. Grišin rekomenduoja verčiau rinktis liesesnius produktus nei riebesnius.
Nebūtina skaičiuoti kalorijų
Dietologas E. Grišin įsitikinęs, kad kasdienis energingumo pojūtis ir graži figūra gali būti neatsiejamas sveikos mitybos rezultatas. Tačiau tam būtina nepiktnaudžiauti skirtingais maisto produktais. REKLAMA Be to, gydytojas dietologas priduria, kad nors dažnai suvalgytas maistas ir gali būti sudarytas iš daržovių, svarbu įsigilinti, kaip buvo paruošti maisto produktai.
„Jeigu žmonės nori neskaičiuoti kalorijų, privalu rinkti tokį maistą, kuriame yra kuo mažiau pridėtinių medžiagų. <..> Visada geriau vartoti šviežią daržovę nei marinuotą ar įdarytą majoneze. Tai yra pagrindinis dalykas, padėsiantis kovoti su viršsvoriu.
Žmogus turi suprasti, ką jis valgo ir kokios yra sudėtinės to patiekalo dalys. Tada bus žymiai lengviau atskirti, kas jam yra tinkama, o kas – ne. Taip pat reikėtų nepasiduoti įvairiausioms reklamoms, kuriose yra parašyta: liesas, sveikas, ekologiškas, natūralus. Reikia suvokti, kad tai iš esmės yra marketingas ir skatina mus pirkti skirtingus produktus, tačiau ar tai pagerins mūsų sveikatą, čia lieka klaustukas“, – kalba dietologas E. Grišin.
Vitaminų gausa – geros nuotaikos ir žvalumo priežastis
Gydytojas dietologas įsitikinęs, kad jeigu maisto racionas bus gausus ir atitinkantis visus žmogaus poreikius, tuomet jam vitaminais prisotintų papildų vartojimas gali būti nereikalingas. Pašnekovas pastebi, kad kiekvienam iš mūsų taip pat svarbi ir maisto įvairovė. „Viskas priklauso nuo žmogaus maisto raciono. Tarkime, jeigu žmogus valgo daržoves, mėsos, žuvies produktus, jis gali būti tikras, kad tikrai gauna pilną spektrą reikalingų medžiagų organizmui. Be to, labai yra svarbi maisto įvairovė. Kitaip tariant, kuo daugiau spalvų, tuo daugiau medžiagų, naudos mūsų organizmui.
Svarbu atkreipti dėmesį, ką mes valgome, taip pat ir į fizinį aktyvumą. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kuomet organizmui reikia daugiau energijos, kovojant su pakitusiomis aplinkos sąlygomis. <…> Taigi čia groja suvartojamų medžiagų kiekio individualumas, tačiau būtiniausias maistas išlieka tas pats“, – kalba dietologas E. Grišin.
Visgi, pašnekovas E. Grišin priduria, kad menkas saulės spindulių kiekis Lietuvoje gali lemti vitamino D trūkumą, tad dietologas rekomenduoja pasitarus su šeimos gydytoju bent jau reguliariai naudoti šio vitamino papildus. „Gyvulinės, augalinės kilmės produktai arba, pavyzdžiui, grybai yra turtingi vitaminu D, tačiau tai yra labai mažas kiekis, kuris iš maisto yra sintezuojamas mūsų organizme. Didžiausią kiekį šio vitamino gauname iš saulės, bet kadangi jos spindulių Lietuvoje nėra daug, daugumai žmonių rekomenduoju, pasitarus su šeimos gydytoju, reguliariai vartoti vitamino D papildus, ypač šaltuoju metų laiku“, – reziumuoja gydytojas dietologas E. Grišin.