FBH nuotr.

Žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, gali padėti sunkesnės antklodės pasirinkimas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Kaip teigia jis, sunki antklodė – veiksmingas pasirinkimas, nes lemia gilesnį miegą, mažina įtampą ir padeda kūnui atsipalaiduoti.

Nemiga – viena didžiausių viso pasaulio bėdų, vis dažniau tampanti širdies ligų ar depresijos priežastimi. Paaiškėjo, kad žmonėms, patiriantiems nemigą, įtampą ar net sergantiems autizmu gali padėti sunki antklodė, sako gydytojas A. Unikauskas.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad antklodės suteikiamas slėgis miego metu yra efektyvus būdas sinchronizuoti kortizolio sekreciją pagal cirkadinį ritmą, kuris yra biologinis laikrodis, reguliuojantis pasikartojančius procesus organizme kas 24 val., pavyzdžiui, hormonų išskyrimą.

Pasak A. Unikausko, sunkesnė antklodė lemia gilesnį miegą. „Taip pat tokia antklodė gali padėti sumažinti nerimą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Antklodės slėgio poveikį galima palyginti su rankų slėgio poveikiu masažo metu. Sunkumas lemia tai, kad slėgis visame kūne paskirstytas vienodai, tokiu būdu galima sumažinti nerimą ir suteikti kokybišką, gilesnį miegą“, – aiškina medikas.

Be to, sunkesnė antklodė mažina nervinę įtampą. Žmogaus odoje yra specifinių receptorių, kurie aktyvinami prisilietimo, o dar geriau – apkabinimo metu. Sunkiasvorės antklodės sukuria apsikabinimo jausmą, taip sumažėja įtampa, nerimas.

A. Unikauskas teigia, kad sunki antklodė mažina streso hormono kortizolio gamybą, nes tarsi atlieka „įžemintojo“ funkciją. „Stresas, patirtas dienos metu, kelia kortizolio lygį organizme. Jo padidėjimas neigiamai veikia imuninę sistemą, gali padidinti cukraus kiekį kraujyje, pakelti kraujo spaudimą, sukelti depresiją ir nerimą“, – tikina medikas.

Pasak gydytojo, slėgis į odoje esančius receptorius padeda kūnui atsipalaiduoti, tai – dar vienas sunkios antklodės pliusas. Sunkumas suteikia kūnui gilaus spaudimo pojūtį, skatina jo atsipalaidavimą, o smegenyse gaminama daugiau dopamino ir serotonino, vadinamų laimės hormonais.