Roberto Patronaičio nuotr.

Echinokokozė – sunki parazitinė liga, kurią sukelia kaspinuočiai. Ypač sunki alveokokinė echinokokozė – jei ji negydoma, žmogus numiršta per 15 metų. Deja, didžioji dalis pacientų, pakliuvusių į Santaros klinikų gydytojų rankas, serga jau toli pažengusia liga. Ką privalome žinoti apie šią ligą, kad būtume saugūs?

Grėsmės šalia

Echinokokozė yra sunki parazitinė liga, kurią sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kaspinuočiai gyvena gyvūnų žarnyne, prisitvirtinę prie žarnos gleivinės. Subrendę ir prisipildę kiaušinėlių, paskutiniai nareliai atitrūksta nuo kaspinuočio kūno ir su išmatomis pasišalina į aplinką ar aktyviai iššliaužia per išeinamąją angą. Nareliams suirus, kiaušinėliai patenka ant žemės, žolės, į vandenį ir kitų aplinkos objektų.

Lietuvoje paplitusios dvi kaspinuočių rūšys. Viena jų – Echinococcus granulosus, kuri sukelia cistinę echinokokozę. Pagrindiniai šio parazito platintojai yra šunys. Kita, Lietuvoje plačiau paplitusi gentis – Echinococcus multilocularis, sukelianti alveokokinę echinokokozę. Jo pagrindinės platintojos – lapės.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Audronė Marcinkutė, jau daugiau nei 20 metų Lietuvos echinoregistre atliekanti konsultacinį ir diagnostinį darbą, perspėja: net 62 proc. lapių Lietuvoje yra užsikrėtusios alveokoku ir platina šią pavojingą infekciją. Taigi grėsmė yra šalia: be atodairos kertant miškus, nešienaujant, neariant žemės, miško gyvūnai eina į sodybas ir su išmatomis platina užkratą.

Kaip užsikrečiama

Užsikrėtę gyvūnai kaspinuočio kiaušinėlius gali platinti 5–6 mėnesius, kartais ilgiau nei metus. Nareliams suirus iš jų pabyra šimtai kiaušinėlių, kurie pavojingi tarpiniams šeimininkams – graužikams, kiaulėms, avims, galvijams ir žmonėms.

Šunys užsikrečia suėdę echinokokais pūslėtas skerstų kiaulių kepenis, kurios išmetamos jiems arba užkasamos į žemę. Užsikrėtę šunys kaspinuočių kiaušinėlius su išmatomis platina čia pat sodyboje, jais vėl užsikrečia kiaulės, taip pat ir žmogus, pakeldamas obuolį sode ir suvalgydamas jį neplautą.

„Žmogus užsikrečia echinokokų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Kiaušinėliai į burną gali patekti nuo užterštų rankų, daržovių, salotų, vaisių, uogų, geriant vandenį iš gamtinių vandenviečių, nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų kailio, lupant ar apdorojant juos“, – pranešime žiniasklaidai aiškina ULAC specialistė A.Bartulienė.

Žmogus nuo žmogaus echinokokoze neužsikrečia.

Simptomai – vėliau

Kas vyksta, kai žmogus praryja kaspinuočio kiaušinėlių? Echinokoko kiaušinėlio apvalkalėlis ištirpsta ir išsilaisvinusi lerva per žarnos gleivinę patenka į kraujo apytakos ratą, iš ten – į kepenis, rečiau į plaučius ar kitus organus. Kepenyse ar kituose organuose echinokoko lervos, dar vadinamos echinokokinėmis pūslėmis, auga. Per metus jos gali užaugti nuo kelių milimetrų iki keliasdešimt centimetrų. Pasitaiko ir gigantinių cistų, kurios gali plyšti ir sukelti anafilaksines reakcijas, generalizuotą dilgėlinę.

„Cista augdama spaudžia gretimus organus, gali plyšti. O alveokokas pavojingesnis, panašus į vėžį, nes sudarytas iš daugelio mažyčių cistukių, kurios perauga kepenis ir plinta į gretimus organus. Todėl jį pirmiausia reikia atskirti nuo vėžio“, – paaiškino Santaros klinikų pilvo chirurgas doc. Vitalijus Sokolovas.

Alveoliniu echinokoku užsikrėtę žmonės ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų. Pagrindinis organas, kuris dažniausiai pažeidžiamas, yra kepenys, ir dariniai jose auga lėtai. Simptomai, – pasakoja infekcinių ligų gydytoja A.Marcinkutė, – atsiranda ligai jau pažengus, kai darinys peraugęs kepenų kapsulę, latakus ar išplinta į plaučius, pilvo ertmę: atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, gelta, niežulys, silpnumas, kai kurie pacientai apčiuopia guzą padidėjusių kepenų plote. Kitus kamuoja skrandžio skausmai, jie netenka svorio, kartojasi niežintys bėrimai.

Terapija dovanoja 15–18 metų gyvenimo

Gydytoja A.Marcinkutė pasakoja, kad pacientus į Vilniaus Echinoregistrą dažniausiai atsiunčia kitų specialybių gydytojai, paciento kepenyse radę neaiškių darinių. Dalis pacientų atsiunčiami paneigus onkologinę kepenų ligą.

A. Marcinkutė

A. Marcinkutė

Echinokokozės diagnostika – kompleksinė, sudėtinga, nes kraujas, anot gydytojos infektologės, ne visada sureaguoja į infekciją; kartais atliekama kepenų biopsija, molekuliniai tyrimai, papildomi kraujo tyrimai kartais siunčiami į Ciūricho parazitologijos instituto laboratoriją.

Patvirtinus, kad ligonis serga echinokokoze, skiriamas ilgalaikis medikamentinis gydymas, kuris blokuoja parazito gliukozės mitybą, sustabdo jo augimą, o tęsiant ilgalaikį gydymą parazitas apkalkėja ir žūsta. Labai svarbu, kad ligonis, 2–3 metus pavartojęs vaistų ir pasijutęs geriau, nenutrauktų gydymo, kitaip parazitas ataugs, liga progresuos.

„Tokia ilgalaikė terapija dovanoja žmogui 15–18 metų išgyvenamumą. Pacientai į Lietuvos Echino registrą atvyksta pasitikrinti du kartus per metus. Jei jie turi geltos požymių, karščiuoja, sekami kas tris mėnesius. Deja, kai kurie, po 2–4 metų gydymo pasijutę gerai, nevažiuoja pas gydytojus tikrintis. Ir po kelerių metų pacientas sugrįžta su išplitusia liga“, – apgailestauja gydytoja.

Operuoja tik 30 proc. ligonių

Alveokokinė echinokokozė išplitusi visoje Lietuvos teritorijoje. Nuo 2006-ųjų užregistruojama nuo 14 iki 22 naujų alveokokozės atvejų kasmet, – įvardija infekcinių ligų gydytoja A.Marcinkutė.

Jei alveokokinis darinys randamas vienoje kepenų skiltyje, dažniausiai taikomas radikalus jo pašalinimas. Po operacijos dvejus metus geriami vaistai, paciento būklė stebima dėl galimo ligos atkryčio. Nors pacientas pasveiksta, jis kartą per metus tikrinamas dar 10 metų.

Pilvo chirurgo doc. V.Sokolovo žodžiais, tik apie 30 proc. alveokokoze sergančių ligonių galima radikaliai išoperuoti, chirurgiškai pašalinus patį tumorą. Jei susidarę keli židiniai, vienos operacijos nepakanka.

Kitiems 70 proc. ligonių, kurie patenka į gydytojų rankas, liga būna išplitusi ir gydymas tik paliatyvus, simptominis. Tokius pacientus gydo specialistai, prižiūri šeimos gydytojai.

Daugeliui diagnozuojama paskutinė stadija

2003 m. birželio mėn. Santaros klinikose ir Infekcinėje ligoninėje gydytojų entuziastų iniciatyva įkurtame Lietuvos Echino registre sekami apie 260 ligonių. Pirmame dešimtmetyje 78–83 proc. ligonių alveolinė echinokokozė buvo diagnozuojama pažengusios, 4 stadijos.

„52 pacientai iš buvusių registre jau yra mirę, – savo duomenis pateikia infektologė. – Turime ir 18 metų išgyvenusių pacientų su buvusia gana išplitusia infekcija į dešinį inkstą, plaučius, tarpuplautį, bet jie tvarkingai lankosi pas gydytojus, reguliariai vartoja vaistus, dėl to jų gyvenimo kokybė visiškai gera.“

Kaip saugotis

„Kad būtume saugūs, aplinkoje turime elgtis atsargiai – dabar jau net zuikio kopūstą, pienių galvutę, uogas, net obuolį krituolį prieš valgydami turime nuplauti po tekančiu vandeniu. Parazitų kiaušinėliai žūva tik esant 56–60 laipsnių temperatūrai“ , – pataria A.Marcinkutė.

Didesnis pavojus užsikrėsti gresia tiems, kurie užsiima sodininkyste, dirba žemės ūkio darbus, medžioja, uogauja ir grybauja.

Kad liga nebūtų užleista, esant neaiškiam pageltimui, niežėjimui, svorio netekimui, nuovargiui, blogam apetitui ir kitiems simptomams, gydytoja pataria kreiptis į medikus ir sonoskopu pasitikrinti kepenis.

Kaip neužsikrėsti echinokokoze

  • Plauti rankas prieš valgį, po bendravimo su šunimis, po lauko darbų, grįžus iš miško;
  • Nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, nevartoti nevirinto vandens iš atvirų vandens šaltinių;
  • Neleisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Šiuos gyvūnus šerti tik jiems skirtuose dubenėliuose;
  • Šunis, kates reguliariai gydyti nuo kirminų (dehelmintizuoti);
  • Nešerti gyvūnų termiškai neapdorotais paskerstų gyvūnų vidaus organais, juos utilizuoti sudeginant;
  • Naikinti graužikus.

 

Genovaitė Privedienė