LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Šiandieninė medicina neįsivaizduojama be modernių šiuolaikinių tyrimų. Medikai jau seniai ligų nebenustato tiesiog apžiūrėdami paciento kūną – diagnostika atliekama laboratorijose ir instrumentinių tyrimų kabinetuose. Paradoksalu, bet šie tyrimai dažnam tampa baimės priežastimi, nuvėlinančia gydymo pradžią. Užuot išsityrę ir sužinoję diagnozę, žmonės delsia iki paskutinės minutės. Vieni iš labiausiai apipintų įvairiais mitais yra endoskopiniai tyrimai virškinimo organų ligoms diagnozuoti. Apie tai, kodėl svarbu šiuos tyrimus atlikti laiku ir visai neverta jų bijoti, kalbamės su medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoju gastroenterologu Rolandu Vaicekausku.
Kodėl svarbu atlikti endoskopinius tyrimus?
Pastaruoju metu daugėja užleistų žarnyno ligų formų. Jeigu kiekvienas kartą per metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą, daugeliu atveju liga būtų nustatyta ankstyvoje stadijoje. Tačiau norint profilaktiškai pasitikrinti nepakanka padaryti elektrokardiogramą ir atlikti kraujo tyrimus. Jei pastebimi žarnyno diskomforto simptomai – būtina ištirti žarnyną. Patys tiksliausi yra endoskopiniai tyrimai, nes juos atliekant vidaus organai apžiūrimi iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98–100 proc. diagnostiniu tikslumu. Endoskopu ištirti virškinamąjį traktą būtina norint nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
Kokie tyrimai dažniausiai atliekami diagnozuojant virškinimo organų susirgimus?
Prieš parenkant tyrimo planą svarbiausia nuodugniai išklausinėti pacientą apie jo jaučiamų ir praeityje jaustų simptomų pobūdį. Tuo remiantis kiekvienam pacientui individualiai yra parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas. Pagrindiniai instrumentiniai tyrimai, taikomi virškinimo organų ligoms diagnozuoti, yra pilvo organų sonoskopija, viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija ir storosios žarnos endoskopija (kitaip – kolonoskopija).
Dėl kokių priežasčių šie tyrimai yra atliekami?
Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama varginat viršutinės pilvo dalies skausmams ar nemaloniems pojūčiams, kai nepadeda anksčiau skirtas gydymas, taip pat išryškėjus pavojų signalizuojantiems simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 50–55 metų, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas rijimas, neaiški geležies deficitinė anemija, lėtinis vėmimas, neaiškios priežasties pykinimas, padidėję limfmazgiai, gelta).
Kolonoskopija gali būti atliekama profilaktiškai, esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui (neaiški geležies deficitinės anemijos priežastis), lėtiniams neaiškios priežasties pilvo srities negalavimams (pvz., lėtinis viduriavimas), labai staigiai pakitus tuštinimosi pobūdžiui (vidurių užkietėjimas, kurį lydi kiti pavojų rodantys požymiai, tokie kaip svorio mažėjimas, mažakraujystė, kraujas išmatose) ar esant patologiniams dariniams, diagnozuotiems kitais radiologiniais tyrimais.
Rolandas Vaicekauskas
Daugelis ligonių bijo endoskopinių tyrimų dėl nemalonių pojūčių. Ar galima jų išvengti?
Bet kuriuo atveju prieš endoskopinį viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimą pacientams yra atliekama vietinė ryklės nejautra įpurškiant į burną lidokaino aerozolio. Kai kurie pacientai nepagrįstai bijo šių tyrimų, bet juos ištveria nesunkiai, o yra tokių, kurie visai nebijo, vykdo visas komandas, bet jų vėmimo refleksas labai stiprus ir jiems šį tyrimą atlikti yra sudėtingiau. Tokiems žmonėms taikoma trumpa intraveninė anestezija. Ši bendra narkozė trunka vos kelias minutes, naudojami vaistai, kurie veikia labai trumpai ir neturi nemalonaus šalutinio poveikio.
Kolonoskopija – ne tik nemalonus, bet kartais ir skausmingas tyrimas. Tačiau „Northway“ medicinos centruose šis tyrimas visada atliekamas taikant bendrąją nejautrą, taigi pacientas nieko nejaučia.
Noriu dar kartą pabrėžti, nors endoskopiniai tyrimai gali atrodyti nemalonūs, tačiau jie būtini, kad liga būtų nustatyta kaip galima anksčiau ir sėkmingai gydoma. O nemalonūs pojūčiai šiais laikais maksimaliai nuslopinami medikamentais.
Ką galima diagnozuoti, atliekant šiuos tyrimus?
Atliekant viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją galima diagnozuoti ir gerybinius, ir piktybinius susirgimus, taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos. Iš gerybinių susirgimų grupės paminėčiau stemplės erozijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas ir opas, įvairaus pobūdžio skrandžio gleivinės uždegimus ir t. t. Taip pat galima diagnozuoti piktybinius onkologinius susirgimus.
Atliekant kolonoskopiją dažniausiai yra diagnozuojami polipai, rečiau divertikulai, storosios žarnos vėžys, žarnų uždegimai ir t. t. Be vizualinio vertinimo, papildomai yra atliekama biopsija, kuri siunčiama patologui.
Ar šie tyrimai yra saugūs?
Taip, šie tyrimai saugūs. Komplikacijų tikimybė itin maža. Jų dažnis atliekant virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopiją diagnostikos tikslais – 0,1 proc., o kolonoskopijos – 0,3 proc. Gydomųjų endoskopijų komplikacijų dažnis kiek didesnis ir priklauso nuo gydymo metodo pobūdžio.
Kviečiame išsitirti skrandį ir žarnyną „Northway“ medicinos centruose Vilniuje ir Klaipėdoje. Čia dirba gydytojai gastroenterologai, endoskopuotojai bei kiti specialistai. Kreipiantis į „Northway“ medicinos centrus siuntimo turėti nereikia, galite registruotis tiesiai į gydytojo specialisto konsultaciją.
„Northway“ medicinos centras Vilniuje
Tel. +370 5 264 44 66
Žukausko g. 19, Vilnius
www.nmc.lt
„Northway“ medicinos centras Klaipėdoje
Tel. +370 464 33 403
Dragūnų g. 2, Klaipėda
www.klaipeda.nmc.lt
