Jei neišsigąsite aštrių dyglių, erškėtuoges galite valgyti šviežias, ką tik nuskintas nuo krūmo – taip gausite daugiausiai naudos

Iki pirmųjų šalnų dar galima prisirinkti ir paskanauti vertingų laukinių uogų. Neaplenkime dygliuotų erškėčių krūmų, aplipusių ryškiai oranžinėmis uogomis. Erškėčiai mus apdovanoja pačios gamtos sukurtais natūraliais vitaminais, kuriuos mūsų organizmas įsisavina geriau nei sintetinius. Erškėtuoges galima valgyti šviežias, taip pat patartina išsivirti gardaus sirupo arba uogienės. Džiovintų erškėčių uogų arbata visą žiemą stiprins mūsų organizmą ir gins nuo infekcinių ligų.

Botanikai priskaičiuoja 12 Lietuvoje natūraliai augančių erškėčių rūšių. Daugiausia vitaminų ir kitų naudingų medžiagų turi paprastasis erškėtis, nokinantis oranžines, pailgas ir nestambias uogas. Ne mažiau vertingi ir jo pusbroliai (miškinis, stambiažiedis, raukšlėtalapis, vilnotasis, adatinis, Bergerio ir pakrūminis erškėtis), vedantys stambesnius, ryškiai raudonus „obuoliukus“. Vaistams naudojami erškėčių lapai ir žiedai, bet daugiausia naudingų medžiagų sukaupia rudeniniai vaisiai.

Jei neišsigąsite aštrių dyglių, erškėtuoges galite valgyti šviežias, ką tik nuskintas nuo krūmo – taip gausite daugiausiai naudos, nes džiovintos ar virtos uogos praranda dalį vitaminų. Šviežias uogas reikia nuplauti, perpjauti ir kruopščiai išvalyti smulkias plaukuotas sėklas. Arbatoms bei užpilams skirtas erškėtuoges galima džiovinti su sėklomis orkaitėje arba specialioje džiovykloje 80 laipsnių temperatūroje. Kuo greičiau uogos išdžiūsta, tuo mažiau jos praranda vitamino C ir kitų vertingų vaistinių medžiagų. Tikrai verta pasistengti ir jų prisirinkti.

Erškėčių vaisiai yra sukaupę būtiniausių vitaminų bei mineralų koncentratą. Šviežios erškėtuogės vitamino C turi daugiau nei obuoliai ar serbentai. Tai reiškia, kad suvalgę vos saujelę erškėtuogių gausite visą vitamino C paros normą. Šie vaisiai turi nemažai vitaminų B2, B1, E, K, P, karoteno, rutino. Ištirta, kad erškėčių vaisiai kaupia ir flavonoidus: katechinus, raugus, mineralus (juose ypač daug geležies, yra kalio, kalcio, magnio), polisacharidų, pektino, taip pat organinių rūgščių (citrinų ir obuolių), rauginių medžiagų, eterinių aliejų.

Erškėčių vaisių užpilas, arbata bei sirupas gerai malšina troškulį, stiprina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Be to, erškėtuogės reguliuoja medžiagų apykaitą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, valo kraujagysles, skatina audinių regeneraciją, šalina šlakus bei nuodingas medžiagas, mažina uždegimą, naikina mikrobus.

Erškėtuogių arbatą tinka gerti peršalus, sergant mažakraujyste, ateroskleroze. Šių uogų poveikis lėtas, tad erškėčių užpilus ir nuovirus reikėtų vartoti ilgą laiką, juolab kad jie neturi jokio pašalinio poveikio.

Erškėtuoges nuo seno vertino viso pasaulio medicina. Europoje erškėtuogės buvo vartojamos inkstų ir šlapimo ligoms gydyti bei organizmo imunitetui stiprinti, Tibete – tuberkuliozei gydyti, o Kinijoje – virškinimui gerinti.

 

Parengė Valda Dagilė