www.uarp.org nuotr.

Glaukoma yra klastinga liga, kurios simptomus žmogus paprastai pastebi tik vėlesnėse ligos stadijose, LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė. Jos teigimu, glaukomai pažeidus regėjimą, jo atstatyti neįmanoma, o laiku nediagnozavus ligos ir nepradėjus jos gydyti, pacientas rizikuoja apakti.

Kaip pasakoja gydytoja, žmogus ilgą laiką gali niekuo nesiskųsti ir tik ligai pažengus, susivokia, kad jo regėjimas nebe toks, kaip anksčiau – pirmiausia siaurėja periferinio matymo laukas ir ima atrodyti, kad žvelgiame pro siaurą vamzdį.

„Žmonės, kuriems yra 40 m. ar daugiau, yra labiau linkę susirgti šia akių liga, tačiau, jei giminėje kam nors diagnozuota glaukoma, nelaukite keturiasdešimtmečio ir pasitikrinkite akis anksčiau“, – įspėja D. Montvilaitė.

Ji pasakoja, kad genetika – ne vienintelis veiksnys galintis turėti įtakos ligos atsiradimui. Trumparegystė, cukrinis diabetas, įvairios akių traumos ar operacijos, ilgas kortikosteroidų naudojimas gali padidinti ligos riziką.

„Ne mažiau svarbus ir tinkamas gyvenimo būdas – mityba, bendras cholesterolio kiekis, akių spaudimas ir viso organizmo kraujospūdis. Beje, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių ir dėvėti akinius nuo saulės“, – vardija oftalmologė.

Norint diagnozuoti ligą, atliekama labai daug skirtingų tyrimų, kai kurie kartojami kas kelis mėnesius, nes pradinėse stadijose diagnozuoti ligą gali būti sudėtinga, net ir atlikus visus reikalingus tyrimus.

„Pirmiausia pacientams skiriami lašiukai, tačiau ne visi atsakingai juos lašina. Jei nesilaikoma gydytojo nurodymų, taip pat didėja rizika, kad liga progresuos. Tam tikrais atvejais skiriamas gydymas lazeriu ar net chirurginė operacija.

Svarbu paminėti, kad operacija paprastai reikalinga tam, kad būtų sureguliuostas akispūdis, tai nereiškia, kad pagerėja regėjimas. Operacija reikalinga tam, kad žmogus visiškai neprarastų regėjimo“, – tvirtina D. Motvilaitė.