LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Paprastai žiūrovai ateina į teatrą stebėti aktorių pasirodymų. Tačiau yra ypatingų aktorių, kurie patys aplanko savo žiūrovus vaikų ligoninėse, sanatorijose, specialiosiose mokyklose, senjorų socialinės globos namuose. Tai – „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“. Šios asociacijos meno vadovė, aktorė, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos dėstytoja Marija Baranauskaitė (ji ir gydytoja klounė Edita Einštein) teigia: „Savo mažuosius ligoniukus lankome norėdami ne vien juos palinksminti – ateiname su jais pabūti, įkvėpti optimizmo ir vilties, padėti jiems nors trumpam pamiršti ligą ir skausmą.“
Papasakokite, kada įsikūrėte, kokie jūsų darbo principai?
Asociacijos „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ įkūrėjos Viltautė Žemelytė ir Indrė Vileitė apie šią veiklą sužinojusios užsienyje, nusprendė ją pritaikyti ir Lietuvoje. Pabandė – ir pavyko, tad mūsų organizacija Lietuvoje sėkmingai veikia jau devynerius metus. Nuo 2013 metų prisijungėme ir prie tarptautinės gydytojų klounų komandos (angl. RED NOSES Clowndoctors International). Gydytojai klounai pasaulyje veikia nuo 1970-ųjų, jų veikla nuolat plečiasi, nes poveikis, kurį klounus vaidinantys aktoriai daro vaikams gydymo įstaigose, yra išties stebuklingas. Mes siekiame meno priemonėmis praskaidrinti nuotaiką tiems, kuriems to labiausiai reikia. Akivaizdžiai matome, tai įrodo ir atlikti moksliniai tyrimai, kad juokas, šypsenos, teigiamos emocijos keičia sergančių vaikų kasdienybę ir padeda sveikti.
Laikomės gydytojų klounų darbo principų, kurie mums labai svarbūs. Daugelis mano, kad vaikus lankome norėdami tik juos palinksminti, o iš tiesų ateiname su jais pabūti, įkvėpti optimizmo, vilties ir tiesiog sudaryti sąlygas jiems pabūti vaikais. Individualiai bendraudami, žadiname vaikų fantaziją ir vaizduotę, prisitaikome prie jų kasdienės aplinkos ir poreikių. Glaudžiai bendradarbiaujame ir su ligoninės personalu, į kuriamą žaidimą stengiamės įtraukti ligoniukų tėvus ir artimuosius.
Marija Baranauskaitė
Kokias programas šiuo metu vykdote?
Šiuo metu mūsų gydytojų klounų komandoje dirba dvylika profesionalių aktorių. Jie Santaros vaikų ligoninėje lankosi kiekvieną antradienį ir trečiadienį, o kiekvieną pirmadienį – Antakalnio ligoninėje. Pagal galimybes vykstame ir į regionų ligonines, o kiekvieną penktadienį lankomės senjorų socialinės globos namuose. Organizuojame kūrybines dirbtuves „Cirko pacientas“, skirtas sanatorijose besigydantiems ar specialiosiose mokyklose besimokantiems vaikams. Pastatėme muzikinį spektaklį „Keliaujantis klounų orkestras“, skirtą proto ar kompleksinių negalių bei raidos sutrikimų turintiems vaikams.
Jau metus gydytojai klounai lanko ir senelius. Kaip jie jus priima?
Senjorams turime specialią programą „Tu ateik į pasimatymą“. Pats programos pavadinimas iliustruoja ir mūsų vizitus Vilniaus senelių socialinės globos namuose. Gydytojai klounai ateina pas senjorus bendrauti, kurdami gilius, pagarba ir empatija paremtus santykius. Siekiame praskaidrinti dažnai monotonišką senjorų kasdienybę, pagerinti jų gyvenimo kokybę, suteikti jiems daugiau džiaugsmo, padėti atsipalaiduoti, atrasti paslėptus ar pamirštus talentus. Senjorai mus priima išties labai šiltai, laukia mūsų su nekantrumu, kartu dainuoja dainas, šoka, prisimena senas meiles, kartu juokiasi, o kartais – net ir paverkia. Šį rugsėjį turėjome nuostabią šventinę puotą kartu, minėjome mūsų organizacijos 8-ąjį gimtadienį bei pirmuosius gydytojų klounų bei senjorų bičiulystės metus.
Prieš Kalėdas gydytojai klounai dalyvauja lėšų rinkimo akcijoje. Juos aplankė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Papasakokite apie save, kaip ir kodėl tapote gydytoja kloune?
Baigusi bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įgijau šokėjos-aktorės specialybę ir gavau pasiūlymą atvykti į vykdomą gydytojų klounų atranką. Jau po pirmo bandymo supratau, kad čia – mano vieta, man tinkantis ir patinkantis darbas. Man sekasi užmegzti kontaktą su vaikais, patinka su jais bendrauti, improvizuoti. Pradėjusi dirbti organizacijoje su kitais gydytojų klounų komandos nariais, turėjau galimybių tobulintis žymių klounados meistrų seminaruose. Tačiau po keturias dienas trukdavusių kūrybinių dirbtuvių man likdavo įspūdis, kad nespėju pasisemti iš mokytojų tiek, kiek galėčiau ir norėčiau. Tad apsisprendžiau profesionalios klounados meno vykti mokytis į užsienį. Po metų studijų tarptautinėje teatro mokykloje LASSAD Briuselyje persikrausčiau į Paryžių ir ten baigiau tarptautinę Philip‘o Gaulier‘o klounados mokyklą. Dabar profesionaliai dirbu kaip atlikėja, kūrėja, vedu kūrybinius užsiėmimus, dėstau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prisidedu prie pirmosios Lietuvoje šiuolaikinio cirko asociacijos kūrimo, naujojo cirko, humoro kultūros Lietuvoje plėtros, taip pat esu asociacijos „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ aktorė bei meno vadovė.
Pas mažuosius ligonius ir senelius visuomet vykstate dviese. Paminėkite aktyviausius, ilgiausiai dirbančius savo kolegas gydytojus klounus.
Visi mūsų organizacijos aktoriai yra labai aktyvūs, mėgstantys savo veiklą ir vertinantys jos prasmę. Dažnai iš jų girdžiu, kad tai pats geriausias pasaulyje darbas. Juk duodamas ką nors kitam, atgal gauni dar daugiau. Dalytis teigiamomis emocijos yra be galo svarbu bet kurio žmogaus gyvenime. Vieni ilgiausiai gydytojais klounais dirbantys aktoriai ir šiandien gerai žinomi šalies meno lauke yra Žilvinas Beniušis, Justė Liaugaudė, Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, Justinas Narvidas, Joana Narvidė, Eglė Stasiulytė, Severina Špakovska.
Papasakokite, ką veikiate su vaikais, ar jie prisiriša prie jūsų?
Eidama pas vaikus į ligoninę, siekiu su jais pabūti kartu akimirkoje čia ir dabar. Mano tikslas – mažuosius ligoniukus įkvėpti, suteikti gyvasties jausmo, palaikyti juos sunkiausiais momentais, o jų tėvams bei slaugytojams padėti suvokti, kad gyvenime tenka iškęsti daug skausmingų ir nemalonių momentų, bet, panorėjus ir pažvelgus iš tam tikro taško, jame gali atsirasti gražiausių ir smagiausių dalykų. O svarbiausia, kad vilties visada visada yra. Tačiau ligoninėse ta viltis mėgsta dažnai tarp visų skausmų ir liūdesių pasislėpti, tuomet mūsų klounų darbas tampa tikru detektyviniu iššūkiu – surasti, kur ji pasislėpė, ir ištraukti viltį į dienos šviesą. Kad mums, gydytojams klounams, tai pavyktų, turime daug gerai apgalvotų taisyklių. Viena svarbiausių – neprisirišti prie vaikų ir nesukurti tokių situacijų, kad ir vaikai nespėtų prie mūsų prisirišti. Todėl mūsų vizitai yra trumpi, bet labai efektingi, atskleidžiantys akimirkos tikrumą ir žavesį, o ne kuriantys asmeninį aktoriaus ir vaiko santykį.
Ar teko patirti netektį, kai mažieji ligoniukai iškeliavo?
Mes kasdien ko nors netenkame. Taip sukurtas pasaulis, bet kartu tas trapumas ir yra gera priežastis džiaugtis ir nepamiršti, kad esame gyvi. Kai lankome vaikus, švenčiame akimirką, kuri mums duota.
Kaip jus priima ligoninės personalas?
Su ligoninės personalu mes palaikome labai glaudžią partnerystę. Visuomet sakome, kad pirmiausia – vaiko fizinė būklė ir medicininė pagalba jam, tik po to – mes. Todėl visuomet stengiamės padėti ligoninės personalui daryti tai, kas būtina vaiko sveikatai. Esame tik pagalbinė priemonė, kurią šiandien ligoninės personalas pripažįsta kaip labai svarbią vaiko sveikimo procese. Savo vizitą ligoninėje pradedame nuo trumpo aptarimo su medicinos personalu. Mus informuoja, į kurias palatas galime užsukti, o į kurias kol kas negalime eiti, aptariame mažųjų ligoniukų būklę, kad žinotume, kaip elgtis konkrečiu atveju ir nepakenkti, pvz., jei vaikui yra smegenų sukrėtimas, klounai toje palatoje negali atlikti šokio judesių. Šis informacijos apsikeitimas ir bendradarbiavimas yra labai svarbus. Ligoninės personalas mielai dalijasi savo turimomis žiniomis su mūsų aktoriais, organizuojamos įvairios paskaitos, instruktažai. Džiaugiamės, kad per devynerius mūsų gyvavimo metus tapome komanda, kurios bendras tikslas – gera ne tik fizinė, bet ir emocinė vaiko sveikata. Taip pat mes niekada nepamirštame, kad ligoninės personalas taip pat išgyvena įvairias emocijas, būsenas, su kuriomis jie dažniausiai turi patys susitvarkyti. Tad stengiamės praskaidrinti ir jiems nuotaiką, sumažinti patiriamo streso lygį, palaikyti vienas kitą.
Kaip elgiatės tuomet, kai ligoniukai kenčia skausmą ir yra liūdni? Ar vis tiek bandote juos pralinksminti ar tik būnate šalia?
Gydytojai klounai įžengę į palatą pirmiausia turi suprasti, kokia emocija tvyro ore, ko vaikui ar jo artimiesiems tuo metu labiausiai reikia. Klaidinga manyti, kad mes ateiname tik pralinksminti. Jei matome, kad tuo metu vis dėlto geriausia būtų išlieti susikaupusį liūdesį – tą ir darome. Mūsų tikslas – teikti emocinę ir psichosocialinę paramą, o klounada yra mūsų naudojama priemonė šiam tikslui pasiekti, kartais vietoj smagaus žaidimo, ligoniukai nori paskaityti knygą, papasakoti nutikusią istoriją ar tiesiog apsikabinti ir tylomis pasėdėti.
O kai blogai jaučiatės ar turite asmeninių problemų, kai Marijai liūdna, o Editai Einštein tenka eiti pas ligonius ar senelius ir juos linksminti – ką tuomet darote?
Klouno nosis – pati mažiausia kaukė pasaulyje, tačiau ji skiria aktorių nuo jo kuriamo personažo. Aktorius yra tarsi pilotas, o klouno vaidmuo – jo valdomas lėktuvas. Marijai, kaip ir visiems kitiems žmonėms, kartais būna liūdna ar ją slegia kokios nors asmeninės problemos, bet tai nereiškia, kad ligoninėje ar senjorų socialinės globos namuose į vizitus einantis jos personažas – gydytoja klounė Edita Einštein – neįvykdys savo misijos.
O kai jums būna liūdna, kas jus pralinksmina?
Mano optimizmą dabar labiausiai palaiko per laiką išsiugdytas įprotis kas dieną padėkoti likimui už septynis tą dieną nutikusius gražiausius dalykus. Gražių, smagių dalykų pastebėjimas, užfiksavimas ir padėkojimas labai padeda palaikyti pozityvų požiūrį į pasaulį. Štai vakar vakare likimui dėkojau už supersmagius kolegas darbe, už karštą vonią vakare, už mamos skambutį ir išklausymą, už gerą draugę Simoną, už tai, kad mano muilas labai skaniai kvepia, kad gardžiai papietavau. Padėkojau visiems, kurie padėjo suorganizuoti batuto atvežimą į filmavimą.
Ar teko būti per Kalėdas su vaikais? Kada ir kur?
Taip, teko. Mūsų aktoriai dirba ir šventinėmis dienomis. Juk tai toks ypatingas metas, kuomet tų džiaugsmingų emocijų ligoninėse gulintiems mažiesiems pacientams reikia dar labiau. Šias metais šv. Kalėdas sutiksime Santaros vaikų ligoninėje.
