LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Mylite šunis, bet nemėgstate kačių? O gal atvirkščiai – katės yra jūsų numylėtinės, o šunų baiminatės? Nesvarbu, ką labiau mylite, namuose auginami gyvūnai daro teigiamą įtaką savijautai, net ugdo sveikos gyvensenos įpročius, jie pasitelkiami į pagalbą kaip terapeutai įvairiose ugdymo tarnybose. Tačiau nereikia pamiršti, jog kartais jie būna užkrečiamųjų ligų infekcijos šaltiniais.
Ką parodė apklausa
Bendrovės „Norstat“ liepos ir rugpjūčio mėnesiais atliktos daugiau nei 1 tūkst. gyventojų apklausos duomenimis, dauguma – 84 proc. – mūsų šalies gyventojų įsitikinę, kad naminiai gyvūnai gali pagerinti emocinę savijautą ir suteikti daugiau gyvenimo džiaugsmo, pavyzdžiui, sumažinti vienišumo jausmą, suteikti daug meilės ir šiltų emocijų.
Apklausa taip pat atskleidė, kad 70 proc. gyventojų mano, jog augintiniai gali padėti susikurti ir palaikyti sveikos gyvensenos įpročius, tokius kaip reguliarūs pasivaikščiojimai, bėgiojimas, išvykos, dažnesnis laiko leidimas gryname ore, gebėjimas atsipalaiduoti.
66 proc. respondentų mano, kad naminiai gyvūnai moko mus prisiimti daugiau atsakomybių ir rūpintis kitais.
57 proc. apklausos dalyvių neabejoja, kad namuose turint augintinį galima išsiugdyti discipliną: išmokti laikugrįžti namo, planuoti savo laiką, ieškoti, kas pasirūpintų augintiniu, jei išvykstama į ilgesnę kelionę.
Natalija Zukhbaya
Ieško vieni kitų
„Priežastys, dėl kurių žmonės į savo namus įsileidžia keturkojus, skiriasi – jiems augintinio reikiatam, kad turėtų su kuo pabendrauti, kuo rūpintis, pakeistų nusistovėjusią rutiną. Gyvūnai suteikia su niekuo nepalyginamų emocijų, o jei tarp augintinio ir žmogaus užsimezga ryšys bei pasitikėjimas, pasisekė jiems abiem. Mūsų darbas prieglaudoje veikia panašiai kaip pasimatymų programėlės – stengiamės užtikrinti, kad augintinis sutiktų sau tinkamą žmogų ir atvirkščiai, nes jie vienas kitam yra vienodai reikalingi“, – sako prieglaudos „Tautmilės globa“ vadovė TautmilėStanevičiūtė.
Prieglaudos „SOS gyvūnai“ atstovė NadiaMakusheva neabejoja, kad žmonės, kurie nusprendžia į savo namus priimti šeimininkų prieglaudose laukiančias kates ar šunis, nepasigaili, nes kartu priima ir visus teigiamus pokyčius, kuriuos jiems atneša keturkojai.
„Šunys teigiamai veikia žmonių sveikatą, nes įsigijęs augintinį žmogus yra priverstas jį vedžioti ir praleisti daugiau laiko gryname ore. Naminiai gyvūnėliai, kurie auga kartu su vaikais, išmoko pastaruosius atsakomybės nuo mažų dienų. Be to, su augintiniu – kate ar šunimi – žmogus niekada nesijaus vienišas“, – teigia N.Makusheva.
Šunys terapeutai
Negana to, kad naminiai gyvūnai suteikia gerų emocijų, pasaulyje vis labiau populiarėja šunų (taip pat kitų gyvūnų) terapija. Kaniterapija – tai žmonių gydymo ir reabilitacijos būdas, kai siekiant iš anksto užsibrėžtų tikslų specialiai išmokytas šuo dalyvauja kompleksiniuose terapiniuose užsiėmimuose. Šunų terapija tinka vaikams, turintiems vystymosi, emocinių, kognityvinių, psichinių sutrikimų, intelekto negalią, taip pat po įvairių smegenų pažeidimų sveikstantiems suaugusiesiems.
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė-kaniterapeutėNatalija Zukhbayakaniterapijosužsiėmimus– individualius ir grupinius –veda jau beveik 10 metų. Šią veiklą pradėjo 2013 metais įsteigtoje gyvūnų prieglaudoje „Linksmosios pėdutės“.
„Prieš užsiėmimą paprastai pasikalbame su tėvais. Jie papasakoja, kokią problemą turi vaikas, aptariami jo poreikiai, norimi pasiekti rezultatai. Po to sudarome individualų lavinimo planą. Vaikas aktyviai dalyvauja užsiėmimuose, jam įdomu. Gyvūnas skatina vaiko motyvaciją, malšina nerimą, padeda sutelkti dėmesį, ugdo drąsą, aktyvumą“, – pasakoja kaniterapeutė.
Paprašyta paaiškinti, kokiu būdu šuo gali padėti žmogui lavintis ar sveikti, psichologė pateikia pavyzdį: „Sakykime, vaikas ar suaugęs žmogus, patyręs insultą, nenori ko nors daryti– jam nemalonu, tamnėra motyvacijos. O gyvūnai padeda motyvuoti veiklai. Kokiu būdu? Štai ateina vaikas, turintis cerebrinį paralyžių. Jis nenori pats valgyti, nenaudoja šaukšto, jį visą laiką maitina mama. O specialiai išmokytas šuniukas ėda tik iš šaukšto. Vaikai labai mėgsta pamaitinti šuniuką. Reikia, sakau, paimti dubenėlį ir šaukštą– galėsi šuniuką pamaitinti ir tu. Vaikas šaukštumaitina šuniuką ir paskui įgytu įgūdžiu gali pasinaudoti pats. Šuo nekritikuoja, priima bet kokį vaiką, kokios nuotaikos tas bebūtų – tai vaikuipatinka.“
Motyvacijos atsiradimas, sako psichologė, kartais pastebimas jau po pirmo užsiėmimo, o kartais tam prireikia daugiau laiko.
Psichologė pateikia kitą pavyzdį: tėvai išreiškia norą, kad jų vaikas, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas, pradėtų sveikintis su kitais, bendrauti.
„Tokiam vaikui žmonės gali būti neįdomūs, o šuniukas ir kvėpuoja kitaip, bėgioja, gali žaisliuką atnešti, tad jis vaiką sudomina. Būna, kad vaikas daro tik tam tikrus stereotipinius judesius, jam įdomu žaisti tik su kamuoliuku. Mes užsiėmimų metu mėtome jo mėgstamą kamuoliuką šuniukui, šis kamuoliuką atneša atgal. Vaikui įdomu kabinete žaistisu šuniuku ir jis nori ateiti antrą kartą. Antrą kartą neduodu kamuoliuko, prašau pirma pasisveikinti su šuniuku. Kai pasisveikina, duodu kamuoliuką, ir vaikas motyvuotas žaisti“, –kaniterapijos pavyzdžiu dalijasi psichologė-kaniterapeutėN.Zukhbaya.
Gali būti infekcijų šaltinis
Rūpinantis gyvūnais vis dėlto nereikia pamiršti, jog jie gali būti ir užkrečiamųjų ligų infekcijos šaltiniais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja, kad dažnai,net neturėdami užkrečiamųjų ligų požymių, namų augintiniai gali būti salmonelių, toksoplazmų, toksokarų ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų rezervuaru.
Pagrindinis Salmonellarūšies bakterijų rezervuaras yra naminiai ir laukiniai gyvūnai (paukščiai, galvijai, kiaulės) bei graužikai, taip pat namų augintiniai, tokie kaip vėžliukai, kačiukai, šuniukai bei reptilijos.
Toksoplazmų – žmogaus ir gyvūnų parazitinės ligos sukėlėjų – pagrindinės platintojos yra jaunos katės. Nuo jų išmatomis užteršto dirvožemio, vandens, žolės užsikrečia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai – kiaulės, karvės, ožkos, triušiai. Didžiausia toksoplazmozės rizika yra besilaukiančioms moterims dėl galimo vaisiaus užkrėtimo ir įgimtos toksoplazmozės bei žmonėms, kurių itin silpna imuninė sistema.
Toksokarų – apvaliųjų kirmėlių Toxocaracanis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocaracati (apvalioji kačių kirmėlė) lervų – platintojai yra užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką. Dažniausiai šiais parazitais užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat lemia nesusiformavusi vaikųimuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.
Rizika užsikrėsti gyvūnų platinamomis užkrečiamosiomis ligomis yra tiek namuose, tiek zoologijos parkuose, gyvūnų prekybos vietose.
ULAC atkreipia dėmesį, kad daugelis žarnyne patogeninius mikroorganizmus nešiojančių gyvūnų atrodo visiškai sveiki. Tačiau su išmatomis ligų sukėlėjai lengvai gali patekti ant kailiuko, plunksnų, aplinkos, kurioje gyvūnai yra laikomi ir juda, daiktų.
Kaip elgtis, kad neužsikrėstume:
- nebučiuoti augintinio ir neleisti to daryti vaikams, ypač vengti reptilijų;
- kruopščiai nuplauti vaikui rankas po sąlyčio su augintiniu ar aplinkos daiktais;
- neleisti reptilijai laisvai judėti patalpoje, kur ruošiamas maistas ir valgoma;
- nedelsiant nusiplauti rankas po sąlyčio su augintiniu, jo laikymo vietos aplinka, priežiūros reikmenimis;
- nedelsiant plauti rankas po sąlyčio su reptilijoms skirtu maistu (šaldytos pelytės ar jų jaunikliai). Kruopščiai išplauti paviršius, kurie kontaktavo su atšildomu augintinio maistu;
- nevalgyti, negerti, nerūkyti augintinio laikymo vietos tvarkymo metu;
- nenaudoti virtuvės reikmenų augintinio maudynėms ar prausimui. Jei naudojate vonią, ji po procedūrų turi būti kruopščiai išplauta ir dezinfekuota buityje naudojamomis priemonėmis;
- atliekos po gyvūno priežiūros turi būti saugiai pašalintos, skystos atliekos, taip pat akvariumo vanduo, išpilamos į klozetą.
Birutė Litvinaitė
PO NUOTR>Natalija Zukhbaya
