Lietuvoje net 2 iš 10 žmonių gali būti užsikrėtę hepatito C virusu, tačiau galimybę pasveikti turi beveik visi, nes taikomas veiksmingas gydymas naujos rūšies vaistais be interferono. Šie medikamentai hepatitu C sergantiems Lietuvos pacientams nuo 2015 m. spalio pradėti kompensuoti.

Vaistai kompensuojami

„2016 metų gegužę Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino virusinio hepatito strategiją, kurios tikslas – pasiekti, kad iki 2030-ųjų virusinis hepatitas būtų eliminuotas iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų sąrašo. Tad pirmiausia svarbu kuo anksčiau diagnozuoti hepatito C infekciją, ją gydyti ir suteikti pacientams viltį pasveikti nuo šios ligos“, – teigė sveikatos ministras Aurelijus Veryga.

Pasak ministro, siekiant kuo geresnių rezultatų svarbu kiek galima anksčiau nustatyti ligą ir tobulinti pirminės prevencijos grandis. Be to, artimiausiu metu ketinama pradėti kompensuoti ir daugiau vaistų šiai ligai gydyti, tad galimybės pasveikti didėja.

Užkrečiamų ligų ir AIDC centro direktoriaus prof. dr. Sauliaus Čaplinsko teigimu, nors oficialiai pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užregistruojama mažiau sergamumo ūmiais hepatitais atvejų, tačiau užsikrėtusiųjų jų virusais ir sergančiųjų lėtine forma gali būti kur kas daugiau, nes dviem trečdaliams žmonių ši liga nesukelia jokių simptomų ir dažniausiai nustatoma atsitiktinai, deja, jau prasidėjus ligos komplikacijoms.

„Reikėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju apie galimą asmeninę riziką ir, jai esant, atlikti pirminius kraujo tyrimus dėl hepatito C viruso. Pirmiausia susirūpinti turėtų tie asmenys, kuriems buvo atliekamos įvairios invazinės medicininės procedūros, kurie nors kartą yra vartoję švirkščiamųjų narkotikų, turi tatuiruočių, dažnai atlieka manikiūrą, pedikiūrą, odontologijos procedūras, ypač tuose salonuose, kuriuose pažeidžiamos instrumentų dezinfekcijos ir sterilizacijos taisyklės“, – pabrėžė prof. dr. S. Čaplinskas.

Rizikos veiksniai

Lietuvos gastroenterologų draugijos pirmininkas prof. Jonas Valantinas teigė, kad šeimos gydytojai turėtų labiau atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, kurie būdingi hepatitu C užsikrėtusiems asmenims.

Kadangi šios ligos virusas plinta per kraują ir kitus organizmo skysčius, rizikos grupėms pirmiausia priskiriami intraveninius narkotikus vartojantys, kalinimo įstaigose buvę žmonės, taip pat – medicinos darbuotojai. Vakarų šalyse būtent šios gyventojų grupės sudaro didžiausią sergančiųjų hepatitu C dalį. Lietuvoje situacija kiek kitokia: daug mūsų žmonių viruso aukomis tapo prieš kelis dešimtmečius dėl nesaugių medicinos procedūrų.

Lietuvos gastroenterologų draugijos pirmininkas prof. Jonas Valantinas

„Vakarų Europos šalyse vienkartiniai medicininiai instrumentai buvo pradėti naudoti 15–20 metų anksčiau nei Lietuvoje, todėl ten užkrėtimo perpilant kraują ir jo komponentus atvejų nustatyta tik mažai daliai infekuotų žmonių. Lietuvoje didžiausią ligonių, užsikrėtusių iki 1994 m., grupę sudaro būtent tie žmonės, kuriems virusas buvo perduotas įvairių medicininių procedūrų metu“, – patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas.

Nejaučia simptomų

Hepatito C viruso sukeliamos kepenų ligos vystosi lėtai, dažniausiai jos nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus ilgus metus gali nė neįtarti, kad rimtai serga. Nustatyta, kad kepenų cirozė išsivystyto vidutiniškai per 25 metus, kepenų vėžys – per 30 metų.

„Tik dabar susiduriame su kepenų ciroze ir vėžiu sergančiais ligoniais, kurie davė kraujo arba buvo operuoti dar sovietmečiu. Apie pusė pacientų, Vilniaus ir Kauno klinikose laukiančių kepenų persodinimo operacijos, serga lėtiniu virusiniu hepatitu C“, – sakė prof. L.Kupčinskas.

Tyrimų duomenimis, 20–25 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu suserga kepenų ciroze, o apie 7–8 proc. – kepenų vėžiu. Kadangi kepenyse nėra nervinių receptorių, prasidėjus lėtinei ligai žmogus nejaučia jokių skausmų.

Gydant Lietuvoje labiausiai paplitusį 1-ąjį hepatitą C senos rūšies vaistais, sukeliančiais itin daug nepageidaujamų reakcijų, geriausiu atveju pasveikdavo 40 proc. pacientų. Nuo 2015 m. šalyje įregistravus ir ėmus taikyti naujos rūšies preparatus, pasveiksta net 99 proc. ligonių. O svarbiausia, anot medikų, yra tai, kad naujieji vaistai beveik nesukelia šalutinio poveikio. Kompensuojamais vaistais visoje Lietuvoje išgydyta jau daugiau nei 250 ligonių, o dar daugiau nei 70 jų išgydyta vardinės programos metu.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C?

• Jei buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai iki 1993 m.
• Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat cezario pjūvis) arba invazinės procedūros.
• Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentų ALT, AST rodikliai.
• Hemodializuojamiems pacientams.
• Sergantiesiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis.
• Organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams.
• Asmenims, kuriems atlikta organų transplantacija.
• Medicinos įstaigų darbuotojams.
• Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu C.
• Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C.
• Nors kartą vartojusiesiems švirkščiamųjų narkotikų.
• Buvusiesiems įkalinimo įstaigose.
• Turėjusiesiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.).
• Infekuotiesiems ŽIV.