Veidaknygės pieš.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, vienas gripu sergantis žmogus gali užkrėsti iki 4 asmenų. O jei „gripuoja“ keli asmenys, ši virusinė liga greitai gali „išguldyti“ nemažą kolektyvo dalį.
Specialistė pabrėžė, kad nuo simptomų atsiradimo (aukšta temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, galvos, raumenų skausmas) suaugęs žmogus kitus gali užkrėsti dar 5–7 dienas, vaikai – iki 10 dienų. „Tačiau tikslią ligos diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Kai žmonės sloguoja, kosėja, tačiau temperatūra nekyla, dažnai tokiais atvejais į gydytoją nesikreipiama, laukiama, kol simptomai praeis“, – atkreipė dėmesį D. Razmuvienė.
 Specialistės teigimu, tikėtina, kad nesant temperatūros žmogui ir nėra gripo, nes vienas iš pagrindinių jį signalizuojančių požymių yra būtent aukšta temperatūra. Kartu ji priminė, kad ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas gali sukelti apie 200 kitų sukėlėjų (virusų, bakterijų).
 „Todėl sloguojant ir kosint rekomenduojama likti namuose, neskleisti viruso į aplinką. Jeigu nėra galimybės likti namuose, būtina griežtai laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo (čiaudint, kosint naudoti vienkartines servetėles, kurias paskui būtina išmesti, arba į alkūnės linkį), dažnai plauti rankas po tekančiu vandeniu su muilu“, – aiškino NVSC specialistė.
Kada medicininės kaukės padės? D. Razmuvienė priminė, kad pacientams, kurie kosėja ir čiaudi, rekomenduojamos medicininės kaukės, kad sulaikytų su lašeliais viruso plitimą aplinkoje. Ypač jos naudingos gydantis namuose, tam, kad neužkrėstumėte namiškių. Tačiau ji pabrėžė, kad medicininės kaukės viruso nesulaiko ir tuo pačiu neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei yra artimas kontaktas.
Apie tai, kad medicininės kaukės apsisaugoti nuo ligos nepadės, neseniai portalui tv3.lt paaiškino ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
„Medicininės kaukės tik sulaiko iš burnos ir nosies sklindančius lašelius, kai žmogus kalba, kosti ir čiaudo, tačiau sveiko žmogaus nuo viruso patekimo neapsaugo. Dėl to medicininė kaukė yra rekomenduojama medikams chirurgams, kad taip būtų apsaugota paciento žaizda, ją rekomenduojama uždėti atvira tuberkulioze sergančiam asmeniui, kai jis yra transportuojamas, tarkim, kokiam tyrimui iš vienos palatos į kitą arba yra pervežamas.
Taip pat medicininė kaukė rekomenduojama dėvėti ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, gripu sergantiems, kosėjantiems, čiaudintiems asmenims, kad būtų sumažintas lašelių ir virusų patekimas į aplinką“, – aiškino specialistė.
Tačiau, atkreipė dėmesį ji, siekiant apsaugoti sveiko žmogaus kvėpavimo takus nuo virusų ar tuberkuliozės bakterijos patekimo, yra rekomenduojamos vadinamos filtracinės kaukės, t. y. respiratoriai. Jos vadinamos skirtingai, tačiau jų filtravimo lygis didelis, vienų gali siekti 95 proc., kitų – 99 proc. Būtent respiratoriai buvo naudojamos ir Ebolos, SARS atveju, dabar – ir Kinijoje koronaviruso protrūkio metu.
Kondicionavimo sistemos sargdina?
Paklausta, ar modernios kondicionavimo sistemos gali tapti infekcijų šaltiniu, jeigu jos nėra tinkamai prižiūrimos, D. Razmuvienė tokią galimybę patvirtino. „Kai žmonės kosėdami, čiaudėdami į aplinką paskleidžia infekciją sukeliančius mikroorganizmus, jie gali nusėsti kondicionavimo sistemoje, kurioje yra palaikoma jiems tinkama temperatūra ir kurį laiką ten išgyventi. Todėl tokias sistemas būtina nuolatos valyti, prižiūrėti, kaip nurodo gamintojas“, – įspėjo ji.
Pagrindinės taisyklės, kaip mažinti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas biuruose (kolektyvuose):
• Susirgus likti namie;
• Jeigu nėra galimybės likti namuose, būtina laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo (aprašyta aukščiau);
• Dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu;
• Dažnai valyti patalpas drėgnuoju būdu;
• Dažnai vėdinti patalpas.
Paklausta, ką daryti, jei biure neatsidaro langai, ji pastebėjo, kad, tikėtina, tokiu atveju yra įrengta vėdinimo sistema (rekuperacija). „Šiuolaikiniai pastatai paprastai tokias turi. Vėdinimas per vėdinimo sistemą yra taip pat efektyvus, kaip ir per langus – svarbiausia, kad vėdinant į patalpas patektų šviežias oras ir pakeistų „prikvėpuotą“ orą“, – pastebėjo ji.
Aigustė Tavoraitė