LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ilgai lauktas iškritęs gausus sniegas atnešė ne tik linksmybes ant kalnų ir malonius žieminius pasivaikščiojimus. Išaugo traumų skaičius – neįvertinę sniego ir ledo pinklių nelaimėliai skuba pas gydytojus su patempimais, išnirimais ar blogiausiu atveju – lūžiais.
Ir nors Kėdainių ligoninėje nuolat budi traumatologas, visgi aplinkybės tokios, kad geriau jau papildomai pasisaugoti, nei koronaviruso pandemijos įkarštyje skubėti į Priėmimo skyrių.
Padaugėjo
Kėdainių ligoninės Priėmimo skyriuje šiuo metu dirba du traumatologai, kurie keičia vienas kitą kas savaitę. Be abejonės, pastebėtas išaugęs traumų skaičius, o jų diapazonas – pats plačiausias.
„Aišku, iškritęs sniegas davė savo – padaugėjo visokių traumų. Tiek tų, kurie tiesiog nelaimingai paslysta ir nukrenta, tiek tų, kurie susižaloja žieminių pramogų metu.
Prasideda pats darbo įkarštis traumatologams.
Yra nemažai lengvesnio tipo traumų, bet pasitaiko ir lūžių. Buvo ir keli vaikai jau apsilankę Priėmime, laimė, jiems operacijų neprireikė – užteko sugipsuoti traumuotas galūnes“, – kalbėjo Kėdainių ligoninės traumatologas Alfredas Hofmanas.
Pirmoji pagalba
Jeigu nesėkmingai nukritote ir pasitempėte ranką ar koją, ar patyrėte kitokio tipo sumušimą, pirmiausia reikia tinkamai pasirūpinti traumuota kūno vieta. Pirmoji pagalba tokiu atveju – šaldymas.
„Šaldyti sumuštą vietą reikia saugiai – negalima tiesiai ant odos dėti iš šaldymo kameros ištraukto šaldymo paketo. Jis turi būti susuktas į audeklą ir tik tada prispaudžiamas prie sužeistos vietos.
Pagal poreikį galima išgerti vaistų nuo skausmo – ibuprofeno ar paracetamolio.
Jei pavyksta – galima imobilizuoti galūnę, apvynioti elastiniu bintu, tik ne per stipriai veržiant, kad nebūtų sutrikdyta kraujotaka.
Ir, žinoma, kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – rekomendavo traumatologas. Jis pabrėžė, kad jei asmuo jaučia, kad trauma yra rimtesnė nei sumušimas, galima kreiptis ir į Priėmimo skyrių, kuriame pagalba bus suteikta. Vis dėlto į ligoninę tokiu metu vykti derėtų tik tuo atveju, jei yra rimtesnio sužeidimo požymių.
Kaip atskirti?
Tad kaip suprasti, kad jūsų patirta trauma yra kažkas rimčiau, nei patempimas ar sumušimas?
„Pirmas dalykas – jei po traumos pasimato labai stiprus tinimas, audiniuose matoma kraujosruva – didelė tikimybė, kad lūžo kaulas.
Jei žmogus sužeista galūne neskubant, švelniai veikdamas negali atlikti tam tikrų judesių – tai irgi ženklas apie rimtus pažeidimus. Pavyzdžiui, jei ramiai stojantis iš skausmo neįmanoma priminti kojos, jei sąnario neveiksnumas dėl skausmo yra – tokiu atveju galima spėti, kad kaulas gali būti lūžęs.
Bet jei judesiai kiek skausmingi, bet laisvi, tokiu atveju greičiausiai tai tėra sumušimas“, – aiškino A. Hofmanas.
Operacijos ir koronavirusas
Nepaisant to, kad tiek skubi pagalba, tiek operacijos Kėdainių ligoninėje yra atliekamos, visgi pacientams nepavyks išvengti koronaviruso testo. Jeigu matoma, kad operacija nėra skubi, laukiama, kol bus gautas neigiamas koronaviruso atsakymas.
Jei operacija skubi – operuojama testo atsakymo nesulaukus.
„Dauguma traumų operuojama čia, Kėdainiuose. Esant labai specifinei traumai pacientas gali būti išsiųstas į Kauno klinikas.
Situacija yra tokia: tiek pacientui, tiek medikui geriausia, kai operuojama iškart. Vis dėlto gyvename tokiomis sąlygomis, kad iškart operuojame tik tokiu atveju, jei kitaip negalima – yra atviras lūžis, kraujagyslių pažeidimai ar pan. Tada rengiamės aukščiausio lygio apsauginę aprangą ir operuojame.
Kitais atvejais laukiame koronaviruso testo atsakymo“, – sakė gydytojas.
Jis pridūrė, kad yra buvę ir tokių atvejų, kad su lūžiu į Priėmimą atvykęs pacientas sulaukė teigiamo koronaviruso atsakymo. Tokiu atveju pacientas stacionarizuojamas, jam skiriamas reikalingas gydymas ir vaistai, bet operacija atliekama tik po to, kai pacientas pasveiksta nuo koronaviruso.
„Iš esmės tos dešimt dienų ar dvi savaitės įtakos operacijos sėkmingumui neturi.
Tačiau saugodami ir pacientus, ir medicinos personalą, koronavirusu sergantį asmenį operuojame tik tada, kai būtina – jei traumos kelia pavojų gyvybei. Kitais atvejais jis, žinoma, nelieka be priežiūros, bet operacijos turi palaukti.
Aišku, nėra smagu tiek laiko gulėti ligoninėje, laiko sąnaudos didesnės, bet gyvename tokiais laikais ir kol kas nieko negalime pakeisti“, – kalbėjo A. Hofmanas.
Ragina saugotis
Tam, kad didesnė ar mažesnė trauma neapkartintų žiemos linksmybių, gydytojas ragina elgtis atsakingai. Pasirinkti tinkamą avalynę, neskubėti, eiti prisilaikant.
„Ypatingai svarbu prižiūrėti vaikus. Dabar, kai tiek sniego, visi lekia nuo kalniukų. Būtina prižiūrėti, kad vaikai nesusigalvotų pavojingų linksmybių, kurios gali baigtis traumomis“, – ragino medikas.
Eglė KUKTIENĖ
