Iškylos krepšyje neturėtų būti paštetų, mišrainių - ypač su rūkyta žuvimi ar paukštiena. Flickr.com nuotr.

Švieži vaisiai ir daržovės, puikus poilsis gamtoje – taip daugelis įsivaizduoja atostogas kaime. Deja, tikrovė dažnai būna kitokia. Poilsiautojai, suskubę prisikimšti šviežių vaisių, uogų ir lauke keptos mėsos, užuot pailsėję, pajutę jėgų antplūdį, kartais atsiduria ligoninės palatoje. Ką reikėtų žinoti ruošiantis iškylauti ir kaip padėti sau, kad mėgavimasis šviežių vaisių ir daržovių derliumi neturėtų neigiamų pasekmių sveikatai?

„Ekologiškas“ derlius

Vilniaus universiteto Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Audronė Marcinkutė teigia, kad kartais už žodžių „ekologiškas“ ir „natūralus“ slepiasi netikusių sodininkystės įgūdžių ar įpročių keliami pavojai.

„Auginantieji ekologiškas daržoves kartais nevengia jų palaistyti srutomis. Netinkamai daržoves nuplovus, galima susirgti rimtomis žarnyno ligomis. Žmogus gali pradėti viduriuoti – net su krauju, prasidėti įvairūs storųjų žarnų, inkstų uždegimai“, – kalbėjo medikė.

Kita bėda, anot jos, – lauko tualetai. Jei jų turinys tiesiog užkasamas lauke, o paskui ši žemė suariama, joje gali subręsti kirminų, pavyzdžiui, askaridžių ar plaukagalvių, kiaušinėliai. Jais, įspėja medikė, gali būti užkrėstos į šią dirvą pasodintos uogos ar daržovės.

Audronė Marcinkutė

Audronė Marcinkutė

Tekančio vandens taisyklė

Pašnekovė priminė, kad anksčiau braškių augintojai tarp uogų daigų klodavo šiaudus, kurie neleisdavo uogoms nokti ant žemės – buvo stengiamasi, kad jos būtų kuo švaresnės. O dabar tokį vaizdą galima išvysti pas retą daržininką. „Nesaugu ragauti neplautų braškių turgavietėse, nors labai dažnai matau žmones taip darant. Nuo neplautų braškių galima užsikrėsti askaridžių kiaušinėliais“, – sako A.Marcinkutė ir priduria, kad parsineštas namo uogas reikėtų plauti ne dubenyje su vandeniu, bet kiaurasamtyje po tekančiu vandeniu.

„Ne tik uogų, bet ir jokių kitų vaisių ar daržovių, žalumynų negalima plauti ežero ar kokios balos vandeniu. Yra tekę gydyti žmones, kurie į medikų rankas pateko dėl to, kad žvejodami gėrė ežero vandenį, plovė jame daržoves“, – perspėja pašnekovė. Anot jos, šiek tiek saugesnis šaltinių vanduo.

Kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu prieš valgant reikia visus vaisius ir daržoves: „Jei žmogus gyvena kur nors pamiškėje, nereikėtų nuo žemės pakelto obuolio valgyti, prieš tai vos patrynus jį į šoną. Būtina jį kruopščiai nuplauti“, – įspėja medikė. Lietuvoje gyvenančios lapės, dažnai šmirinėjančios sodybų prieigose, per savo išmatas platina echinokokozę. Statistika rodo, kad šiais parazitais yra užsikrėtusios iki 60 proc. lapių.

Pagalba sau

Jei pasivaišinęs šviežiomis, bet nešvariomis daržo ar sodo gėrybėmis žmogus pasijuto blogai, prasidėjo viduriavimas, kaip padėti sau? Tokiu atveju medikė pataria išprovokuoti vėmimą ir išplauti skrandį. Tai galima padaryti geriant šiltą sūroką vandenį. Taip pat ji rekomenduoja gerti šiltą žolelių arbatą. Savijautą padės pagerinti ir daug gydomųjų savybių turinti kmynų arbata.

„Jei viduriuojama labai dažnai – daugiau nei 10 kartų per dieną, nuolat vemiama, organizmas praranda daug skysčių, todėl būtina kviesti greitąją pagalbą“, – sako pašnekovė. Pasak jos, tokiu atveju nereikėtų „vaduotis mirtimi“, mat nesikreipus į medikus gali grėsti rimtos komplikacijos. Viduriavimas, anot pašnekovės, apsauginė organizmo reakcija, kuriuos metu šalinami mikrobai. Tad tokiu metu reikia neskubant, nedideliais gurkšniais ir nuolat gerti daug skysčių, kad organizmas sėkmingai valytųsi.

Didelė klaida, A.Marcinkutės teigimu, suviduriavus šį nemalonų negalavimą „gydyti“ žarnyno peristaltiką slopinančiais vaistais. Anot medikės, lietuviai – kantrūs žmonės, jie vengia kreiptis į medikus, tačiau bandyti gydytis patiems nereikėtų. „Jei žmogui skauda pilvą, jis karščiuoja, viduriuoja krauju ar gleivėmis, reikia kviesti greitąją ar vykti į medicinos įstaigą. Juk vaistais sustabdžius viduriavimą, organizme lieka mikrobai, gilėja intoksikacija, žarnyno pažaida“, – perspėja medikė.

Mėsa – tik gerai iškepta

Neretai vasarą poilsį gamtoje apkartina netinkamai paruošti mėsos produktai. „Žmonės mėgsta gamtoje kepti šašlykus ar dešreles, bet labai svarbu, kad mėsa iškeptų tinkamai. Žalia, menkai termiškai apdorota mėsa gali tapti labai rimtų infekcijų šaltiniu. Šašlykas turi būti gerai iškeptas, iš jo neturi varvėti jokios rausvos sultys, žalių dešrelių taip pat nereikėtų valgyti“, – teigia medikė.

Pasak pašnekovės, dažnai ruošdamos vieną ar kitą patiekalą šeimininkės nevengia paragauti žalios mėsos. Toks įprotis gali turėti liūdnų pasekmių: žalios mėsos ragavimas susijęs su toksoplazmozės ar kampilobakteriozės ir salmoneliozės rizika.

Specialistė pataria neragauti ir mėsos marinato. „Prieš Kalėdas į ligoninę pateko moteris, kuri susirgo ūmia kampilobakterioze, ji viduriavo aviečių spalvos krauju. Pacientė jautėsi taip blogai, kad nebegalėjo pastovėti ant kojų. Ši liga, kaip ir salmoneliozė, sukelia kraujuojančias žaizdas žarnyne“, – pasakojo ji.

Šaltibarščių ligos

Vasarą populiariausias patiekalas – šaltibarščiai, jie neįsivaizduojami be kiaušinių. Bet šie, anot medikės, ne visuomet yra saugūs vartoti. „Vištos viską lesa su žeme, jos lesinamos kombinuotaisiais lesalais, tad gali pasitaikyti įvairių bakterijų. Po kontakto su kiaušiniais prieš gaminant kitą maistą būtina nusiplauti rankas. Pačius kiaušinius prieš naudojant taip pat rekomenduojama nuplauti po tekančiu vandeniu“, – aiškina gydytoja. Tokia prevencija padės apsisaugoti nuo salmoneliozės.

A.Marcinkutė primena, kad žali kiaušiniai – nesaugus maistas. „Kiaušinienė turi būti iškepusi. Statistika rodo, kad net iki 10 proc. kiaušinių lukštų būna užkrėsti salmonelėmis. Tiesa, kaimiški kiaušiniai būna užkrėsti kiek rečiau, o ekologiškais gali būti vadinami savų, perintų vištų, lesinamų grūdais, kiaušiniai. Žinoma, žmonės kartais nekreipia dėmesio į rekomendacijas ir rizikuoja, tačiau susirgę be medikų pagalbos neišsiverčia – staiga prasideda šaltkrėtis, raumenų skausmai, kaulų laužymas, vėmimas, viduriavimas, organizmas netenka daugybės skysčių ir druskų“, – liūdnas pasekmes vardija A.Marcinkutė.

Įspėja, ko vengti

Išsiruošusiems į gamtą pailsėti miestų gyventojams medikė nerekomenduoja pasirinkti karšto rūkymo žuvies ir kitų „šlapių“ produktų, ypač tų, kurie pagardinami majonezu, grietine ar kitais padažais, kreminių pyragaičių.

„Iškylos krepšyje neturėtų būti paštetų, mišrainių – ypač su rūkyta žuvimi ar paukštiena. Nereikėtų pirkti daug vakuumuotų mėsos produktų, o paskui jų ilgai laikyti kambario temperatūroje, nes taip laikomame maiste taip pat gali pradėti daugintis kampilobakterijos“, – įspėja medikė. Per karščius ilsintis gamtoje nereikėtų piktnaudžiauti ir riebiais tortais, kurių galiojimo laikas labai trumpas.

Susiruošusiems į iškylą A.Marcinkutė pataria pirkti sausus maisto produktus, pavyzdžiui, trapučius, ir primena, kad į iškylos krepšį galima įsidėti ir vaisių bei konservų. Svarbiausia taisyklė – maistas turėtų būti kuo natūralesnis.

„Kaimo žmonės dažnai apsiperka į jų kiemus užsukančiose parduotuvėlėse ant ratų. Jose būna labai įvairių produktų, bet vasarą perkant, pavyzdžiui, silkę, rūkytas vištų šlauneles, reikia labai atidžiai patikrinti jų galiojimo terminą. Nereikėtų valgyti žalių medžiotojų dešrelių. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į karšto rūkymo žuvies galiojimo terminą bei išvaizdą“, – įspėja ji.

A.Marcinkutė: „Šašlykas turi būti termiškai gerai apdorotas, iš jo neturi varvėti rausvas skystis. Neiškepta mėsa gali tapti rimtų infekcijų šaltiniu.“

Parašas asociatyvinei nuotraukai

Iškylos krepšyje neturėtų būti paštetų, mišrainių – ypač su rūkyta žuvimi ar paukštiena.

 

Viktorija Mitkutė