Lektorė, pokyčių ir streso valdymo ekspertė Rita Regalė pastebi, kad šiuo metu daugėja žmonių, kuriems gana artimos ir aktualios emocinio intelekto, emocinės kompetencijos EQ, dvasingumo, sąmoningumo temos.

Kaip jūs aiškinate emocinio intelekto sąvoką – ar tai dvasingumo sinonimas?

Gelmę atradau tik po daugelio patyrimų, žinių ir analizių. Žodis „dvasingumas“ man ilgą laiką tiesiogiai siejosi su religija. Mačiau daug religingų, bet žemos moralės žmonių, augau religiją neigiančiu sovietmečiu, todėl man šis žodis nebuvo priimtinas, neskatino gilintis į jo esmę. Sąvoką dvasingumas dažnas suvokia savaip, gal dėl to jis nelabai plačiai vartojamas viešoje erdvėje. Galbūt ir kitiems kyla asociacijų su religija, taigi, siekdami to sutapatinimo išvengti, mokslininkai žmogaus sąmoningumui bei dvasingumui apibrėžti rado alternatyvią sąvoką – emocinis intelektas (EI, EQ) .

Bendrąja prasme emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti ir suvokti savo ir kitų emocijas, jas tinkamai valdyti santykyje su savimi ir kitais. Aukšto emocinio intelekto žmogus pastebi ryšį tarp vyraujančių minčių, emocijų ir iš jų kylančių veiksmų ir geba tai kontroliuoti. Ir ne tik. Kurdamas santykius, jis geba tiek savo, tiek kitų neigiamas emocijas transformuoti į teigiamas.

Ar tai įgimta, ar tik įgyjama savybė? Ar galima sąmoningai ugdyti, stiprinti emocinį intelektą?

Matyt ir vienaip ir kitaip: vieni gimsta turėdami aukštą emocinio intelekto koeficientą (EQ), kiti jį sustiprina augdami, bręsdami. Nebūtina perprasti, kokie cheminiai procesai vyksta, kokie hormonai išsiskiria ir paveikia organizmą, kai patiriame emocijas, vienaip ar kitaip pasijuntame, elgiamės. Besiaiškindami smegenų sandarą, veiklą, fiziologinius, cheminius procesus, galime nukrypti į detales, tačiau nesuvokti esmės. Svarbu žinoti, kaip tuos procesus žmogus turėtų savarankiškai kontroliuoti. Ir, žinoma, kaip stiprinti emocinį intelektą, kuris jam padėtų išsilaisvinti nuo įtampos, nerimo, streso ir užtikrintų aukščiausią santykių kokybę šeimoje, veikloje, aplinkoje, gerintų sveikatą, kūrybingumą, teiktų energijos, reikalingos aktyviai veiklai.

Būna, kad žmogus su aukštu intelektu (IQ) ir, palyginti, žema emocine kompetencija (EQ), įgyja puikų išsilavinimą, turi gerai apmokamą darbą, yra turtingas, tačiau jaučia įtampą, nerimą, stresą, o tas, kuris turi aukštą EQ , bet, galbūt, žemesnį intelektą, lengviau įveikia sunkumus ir nesėkmes, yra laimingesnis bei harmoningesnis. Kodėl?

Pastarasis dažniau mokosi iš savo klaidų, geba geriau ir greičiau identifikuoti streso šaltinį ir neleidžia jam paveikti jo asmeninio gyvenimo, darbinių santykių, sveikatos, todėl ir jaučiasi geriau. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai skelbia, kad intelektiniai gebėjimai (IQ) turi tik 15 proc. įtakos mūsų sėkmei, o emocinė kompetencija (EQ) – net 85 proc. Bet kas yra sėkmė ir aukšta gyvenimo kokybė?

Išmintį ir visišką savirealizaciją žmogui garantuoja intelektiniai gebėjimai (IQ) kartu su išlavinta emocine kompetencija (EQ). Toks žmogus lengvai ir išmintingai kuria, veikia, užsitikrina materialinę gerovę sau ir kitiems, turi kasdienį lengvumo bei laimės pojūtį. Visa tai ir galime vadinti aukšta gyvenimo kokybe.

Žmogaus sąmoningumo lygį galime įvertinti, stebėdami jo elgesį ir reakciją į aplinką. Elgesį lemia emocijos ir jausmai, o gebėjimas jas valdyti priklauso nuo asmens sąmoningumo, emocinio intelekto lygio (EQ). Sąvoką „sąmonės lygis“ vartoja dr. D.R Hawkinsas knygoje „Galia ir jėga“, kalbėdamas apie žmogaus gebėjimą suvokti save, pasaulį ir Dievą. Jo pateiktas sąmonės lygių žemėlapis, manau, yra tapatus emocinio intelekto lygiui (EQ). Tik jis dar išsamiau paaiškina, kaip mūsų suvokimas ir emocinė būsena veikia kūną, kokios emocijos jį stiprina, kokios silpnina. Pasirodo, mūsų smegenys veikia kaip energijos modelių imtuvai, kurių šaltinis yra sąmonė. Vadinasi, mes esame kažkuo panašūs į radiją ar televiziją. Jeigu mūsų smegenys yra imtuvas, turi būti ir transliuotojas. Kas tai?

Gal tai mūsų pačių sukurta ir į aplinką ištransliuota minčių ir emocijų energija?

Pagal tvermės dėsnį, niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Vadinasi, nedingsta ir mūsų mintys, emocijos. Greičiausiai jos tūno mumyse pačiuose ar pasiekia tuos, kuriems buvo skirtos, kai apie juos pamąstėme, pastiprinome tas situacijas, kurioms skyrėme dėmesio. O energijų poveikis? Šviesių emocijų, minčių ir žodžių srautas teikia gėrį, grožį ir palaimą. Ką siunčiame kitiems, tas sugrįžta atgal. Juk kuriame ne vien veiksmais, bet ir mintimis, jausmais. Nepamirškime, kad mintys, emocijos ir jausmai – tai labai galingos energijos. Kai galvojam apie tai, kas gera, jį ir stiprinam savo mintimis, o kai nuolat grįžtame prie blogio –sustipriname blogį. Sukuriame tam tikrą energijos lauką, kuris veikia mūsų pačių ir kitų gyvenimus. Galbūt taip pat atsiranda „transliuotojas,“ prie kurio prisijungia mūsų smegenys. Gavusios informaciją, smegenys ją transformuoja į mintis, kurios sukelia emocijas ir iš to kylančius veiksmus. Stiprus transliuotojas sugeba valdyti mūsų dėmesį ir stengiasi pritraukti kuo daugiau „imtuvų“ (panašu į TV ar radijo reitingus). Nesąmoningi žmonės to nesuvokia ir lengvai pasiduoda jų įtakai. Procesai vyksta automatiškai, ir žmogaus smegenys jungiasi prie jų pagal savo tuo metu generuojamą dažnį, kurį nulemia konkreti emocinė būsena. Sąmoningas žmogus, suprasdamas, kaip vyksta šie procesai, geba pastebėti, atpažinti ir nuspręsti, ar nori gauti iš to transliuotojo informacijos, ar ji jam naudinga, ar padeda jam, ar jį stiprina, o gal silpnina, sukeldama diskomfortą, skausmą ir kančias. Tai štai tas vadinamas aukštas ar žemas dvasingumo, sąmoningumo, sąmonės lygiai ar EQ, kuris nusako, kiek žmogus geba suvokti, pastebėti ir savarankiškai valdyti šiuos procesus.

Kaip galime stiprinti EQ, kelti sąmoningumą, dvasingumą, sąmonės lygį?

Religingi žmonės greičiausiai patartų melstis ir prašyti Dievo pagalbos skiriant gera nuo blogo. Malda padeda, o ypač grupinė. Vis dėlto, manydami, kad pakanka pasimelsti ir viskas išsispręs, klystame. Gali būti, kad dažnai jaučiam kažko trūkumą ar išgyvenam pavydą, pyktį, gėdą, kaltę, sielvartą, puikybę, panieką ar gailestį sau, kitam... Tuomet mūsų smegenys automatiškai prisijungia prie negatyvios energijos „transliuotojo“. O kūnas atpažįsta neigiamą energiją ir akimirksniu apie tai signalizuoja per pojūčius. Jautresni žmonės tai pastebi gana aiškiai, mažiau jautriems arba užsiteršusiems sunkiomis, negatyviomis emocijomis, daug sunkiau pastebėti pirmuosius simptomus, jie dažniausiai identifikuoja tik rimtas pasekmes – organizmo funkcinius sutrikimus ir ligas.

Sąmoningai stebėdami save, aiškiau pastebim visus savo kūno siunčiamus signalus ir suvokiam, kokia informacija, mintys mus priverčia jaustis prastai, patirti diskomfortą, skausmą. Ir jei tuo metu mes valingai nukreiptume mintis į maldą ar kitus gražius, šviesius dalykus, susijusius su dėkingumu, besąlygine meile, gėriu, grožiu, automatiškai atsijungtume nuo negatyvaus transliuotojo ir prisijungtume prie kitos, mus stiprinančios ir tobulinančios prasmės.

Vadinasi, siekdami stiprinti savo sąmoningumą, EQ , dvasingumą, turėtume save stebėti ir sąmoningai nukreipti mintis nuo blogų reiškinių, situacijų į gerus dalykus bei situacijas?

Taip, tai vadinamasis dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) – viena iš technikų, kuria kiekvienas galim pasinaudoti. Emocinio intelekto lavinimas, EQ stiprinimas yra nuolatinis procesas ir saviugda, todėl pradinis žingsnis yra savęs pažinimas ir savivoka. Dėmesys, stebėjimas, savistaba ir savianalizė, atsisveikinimas su giluminėmis, trauminėmis emocijomis – jų paleidimas, išlaisvinimas bei elgesio koregavimas padeda mums vengti tų pačių klaidų, ragina kiekvieną kliūtį priimti kaip iššūkį ir naują galimybę, o nesėkmę – vertinga pamoka.

Ne veltui yra sakoma, kad protingas mokosi iš savo klaidų, išmintingas – iš svetimų, o kvailys išvis nesimoko. Jis ir pasižymi nesąmoningumu, žemu dvasingumu bei EQ. Kartą, kalbėdama su savo kliente apie klaidas ir gyvenimo pamokas, sulaukiau jos atvirumo. Pasirodo, iki mudviejų pokalbio ji niekaip negalėjo suprasti, ką posakyje „Pakeisk tai, ką gali pakeisti, priimk tai, ko negali pakeisti, ir atskirk vieną nuo kito“ reiškia „atskirti vieną nuo kito“.

Dažnai žemesnio emocinio intelekto žmonės intensyviai kovoja su problemų pasekmėmis, pvz. su ligos simptomais, taikstosi su kito žmogaus netinkamu elgesiu, jo sunkiu charakteriu ir nesuvokia tikrosios savo problemos ar ligos priežasties. O juk problema gali būti išspręsta, liga išgydyta tik pašalinus priežastį, ne nustūmus gilyn ar pakeitus kažkuo kitu, kas neabejotinai vėliau gali sukelti didesnių sunkumų. Kartais bijoma keisti tai, kas svarbu. Žinoma, gali būti, kad kai kas jau pernelyg uždelsta, prarasta, tuomet ir tenka keisti požiūrį, priimti tai kaip faktą ir oriai su tuo susitaikyti.

Daug išminties yra emocinio intelekto ištakas apibūdinančioje frazėje: „Kai susijungia protas ir širdis, gimsta išmintis“. Protas atsakingas už logiką, o širdis – už jausmus, emocijas. Kai išmokstame stebėti, analizuoti savo mintis, paleisti įsisenėjusias, nereikalingas, skausmingas traumines emocijas, atpažįstam savo klaidingus įsitikinimus, gebam sąmoningai puoselėti tauriausius jausmus sau ir kitiems, tampame išmintingi. Būtent tokiu išminties šaltiniu yra apdovanoti dvasingi, sąmoningi, aukštos emocinės kompetencijos (EQ) žmonės.