Nustatyta, kad norint gauti pakankamą vitamino kiekį gryname ore ant saulės atviru veidu ir plaštakomis pakanka kasdien pabūti 10 minučių.

Vos termometro stulpeliai spėja šoktelti kiek aukščiau, šilumos išsiilgę žmonės skuba gaudyti kuo daugiau saulės spindulių. Nors gydytojai akcentuoja, kad saulėje pabūti yra privaloma, tačiau įspėja, kad nesaugus joje praleidžiamas laikas tiesiogiai proporcingas didesnei odos vėžio išsivystymo rizikai.

Dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės pastebėjimu, šiandien, kai kaip niekada daug kalbama apie vitamino D svarbą ir stoką, saulėje būti reikalinga. Vis dėlto ji pabrėžė, kad buvimas saulėje nėra tapatu deginimuisi. „Žinant, kad saulėje pabūti reikia visiems, pagrindinis klausimas – kaip tą daryti saugiai. Ar jūs esate paplūdimyje, ar darbuojatės sode, ar sėdite lauko kavinėje atidengtomis rankomis, saulė vis tiek veikia. Todėl nereikėtų pamiršti ir atitinkamos apsaugos nuo žalingo spindulių poveikio“, – sakė gydytoja.
Pavojingiausias laikas Pašnekovė priminė, kad didžiausia UV spinduliuotė yra vidudienį, nuo 12 iki 16 val., kai saulė spigina labiausiai. Tada joje būti ir pavojingiausia, ypač kai kalbame apie mažus vaikus, jautrios odos savininkus. „Tuo metu atidengtas kūno vietas reikėtų patepti kremu nuo saulės su apsauginiu filtru – t. y. SPF, kuris siektų bent 30, jei kalbame apie suaugusiuosius. Tačiau vaikams turėtų būti renkamasi bent SPF 50 apsauga“, – kalbėjo A. Dumbliauskienė.
A. Dumbliauskienė

A. Dumbliauskienė

Kiek saulės reikia pagaminti vitaminui D?
Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, gydytoja dermatovenerologė prof. Skaidra Valiukevičienė pabrėžė, kad visur reikalinga pusiausvyra. „Saulės reikia vitamino D gamybai, tad jei nuolatos bandysime odą apsaugoti nuo saulės, jo per mažai gaminsis ir vitamino D deficitas yra ne mažesnė problema“, – kalbėjo gydytoja.
 Specialistai įspėja saugotis: kaitri saulė gali sukelti ne tik alergijas, bet ir vėžį
Paklausta, kiek laiko užtektų pabūti saulėje tam, kad organizmas pagamintų reikiamą minėtojo vitamino kiekį, profesorė priminė vieną Vokietijoje su kūdikiais atliktą tyrimą. Specialistai įspėja saugotis: kaitri saulė gali sukelti ne tik alergijas, bet ir vėžį. „Buvo vertintas vitamino D kiekis ir nustatyta, kad norint gauti pakankamą vitamino kiekį gryname ore ant saulės atviru veidu ir plaštakomis pakanka kasdien pabūti 10 minučių.
Tačiau įvertinus tai, kad mes kasdien tame gryname ore, matyt, nebūname, mūsų šalyje stebimas lėtinis vitamino D deficitas daugeliui žmonių. Tad išties arba reikia eiti į lauką kiekvieną laisvą minutę ir pabūti tą laiką saulėję, arba gerti papildus“, – kalbėjo S. Valiukevičienė.
Meilėje saulei privalomas saikas
Deja, piktnaudžiavimas saule gali „padovanoti“ ne tik skaudų nudegimą, bet ir paskatinti vystytis daug rimtesnes – vėžines ligas. Gydytojai pabrėžia, kad vieną kartą nudegus saulėje apgamas tikrai nebūtinai ims ir supiktybės, tačiau toks saulės poveikis ilgainiui sumuojasi.
„Tad rizikuoja visi tie, kurie stengiasi saulę maksimaliai gaudyti ištisus metus. Tą parodė ir liūdna skandinavų padėtis, kur tiek moterys, tiek vyrai neatsilieka sergančiųjų melanoma skaičiais. Turėdami trumpą vasarą jie stengiasi kuo įmanoma daugiau „gaudyti“ saulę ištisus metus ir neatsakingai ilgai joje „kepa“, – akcentavo dermatologė.
Gydytoja priminė, kad nesaugus saulėje praleistas laikas metų metais susideda ir didina riziką susirgti ne tik melanoma, bet ir kitais onkologiniais susirgimais – bazalioma, plokščialąsteliniu odos vėžiu. „Taigi visur turi būti saikas, net ir meilėje saulei. Jau nekalbu apie soliariumus, kas jau įrodyta, kad lankantis juose rizika susirgti melanoma išauga 70 proc.“, – priminė gydytoja.
Skausmingas apgamas retai vėžio ženklas
Medikai kasmet nepaliauja kartoti, kaip svarbu ypač po vasaros sezono įsivertinti turimus apgamus – ar nepakito jų dydis, spalva ir kt. Deja, daugelis nejausdami jokio skausmo nė neįtaria galintys sirgti sunkia liga. Tačiau nors paprastai tik neįprastas atsiradęs skausmas priverčia žmones suklusti ir apsilankyti pas gydytoją, dermatologės aiškinimu, skausmingas apgamas retai būna vėžio ženklas.
„Nei apgamo iškilumas, nei plaukas apgame, nei grubus reljefas nėra apgamo „blogumo“ požymis. Taip, skausmas visada kelia nerimą, bet gali būti labai įvairūs scenarijai. Rečiausiai tokiais atvejai galvojama apie onkologiją. Skausmą gali lemti įvairios su oda susijusios situacijos. Kaip visoje odoje, taip ir apgame, pasitaiko, gali kilti spuogas. Gali būti patraumuotas apgamas, pažeistas. Gali būti įvairūs odos bėrimai, sausumas ir, jei odos plotas sutampa su apgamu, tai gali būti dermatito požymis ar kita“, – pasakojo A. Dumbliauskienė. Bet jei su apgamu vyksta keisti ir įtartini dalykai, pašnekovė pabrėžė, kad daug ramiau būtų pasikonsultuoti su gydytoju ir gal išgirsti labai paprastą diagnozę nei pradelsti.
Suserga ir jauni
Nors odos vėžys nuo 30 iki 70 proc. susiformuoja pakitusiame apgame, vėžys gali išsivystyti ir sveikoje odoje. Tačiau, kaip sako medikai, tam, kad tai nutiktų, reikia „įdirbio“ – ilgo nesaugaus saulėje praleidžiamo laiko. Pasitaiko ir visiškai jaunų melanoma sergančių asmenų, tačiau paprastai juos irgi sieja tas pats pomėgis – ilgas deginimasis. „Taip, pasitaiko ir jaunų žmonių, kuriems nustatoma melanoma ir kitoks odos vėžys.
Ir visgi kai tenka kalbėti su tokiu sergančiu žmogumi, paaiškėja, kad jis buvo mėgėjas degintis saulėje, yra patyręs nudegimų ar naudojo įdegį skatinančius kremus. Tad svarbu priminti, kad ir šių priemonių naudojimas didina odos vėžio riziką“, – atkreipė dėmesį S. Valiukevičienė. Odos vėžys Medikė pridūrė, kad į šią grupę nepatenka šeiminiai piktybiniai odos navikai, nors tokie susirgimai būna gana retai.