Gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas.

Agnė niekuo neišsiskiria iš kitų jaunų žmonių – sportuoja, dirba ir augina du vaikus. Tačiau išsėtine skleroze serganti moteris prisipažįsta, kad tam reikėjo nemažai pastangų. Prieš kelerius metus prie lovos prikaustytai pacientei atsitiesti padėjo ne tik gydymas, bet ir suvokimas, koks svarbus yra jos pačios indėlis į gerą sveikatos būklę.

Išsėtinė sklerozė dažniausiai diagnozuojama 20-40 metų žmonėms, gydytojo neurologo Andriaus Kazlausko teigimu, tokių pacientų skaičius Šiaulių regione galėtų siekti apie 360.

Visą gyvenimą trunkanti centrinės nervų sistemos liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo pažeistos neurologinės srities.

Dažniausiai ligos simptomai būna susiję su regėjimo arba motorinės funkcijos sutrikimu, jutimų funkcijos pakitimais, pusiausvyros ir koordinacijos, mažojo dubens (šlapinimosi, tuštinimosi) sutrikimais. Tačiau yra keletas bendrinių požymių, dėl kurių sunku atpažinti ligą – skausmas, nuovargis, nedidelis karščiavimas ar silpnumas.

Pirmuosius išsėtinės sklerozės požymius Agnė pastebėjo prieš beveik ketverius metus, kuomet jai pradėjo tirpti dešinė koja. Iš pradžių ji nekreipė dėmesio, tačiau ilgainiui tirpimas išplito iki kelių, vėliau – iki šlaunų, kol galiausiai nutirpo liemuo. Būdama 39 metų moteris išgirdo ligos diagnozę – recidyvuojanti išsėtinė sklerozė.

„Buvau šokiruota, kai sužinojau, kad sergu šia liga. Reikėjo laiko, kad galėčiau išsiverkti, išsigailėti savęs ir atrasti jėgų gyventi toliau. Pirmieji metai buvo labai sunkūs – aplankydavo baimė, kad esu kitokia, kad manęs nepriims aplinka. Bet vėliau supranti, kad ne pats pasirinkai šią ligą, tiesiog turi išmokti su ja gyventi“, – prisimena Agnė.

Visuomet aktyvų gyvenimo būdą propagavusi moteris sako, kad dabar užsiima tomis pačiomis veiklomis, kaip ir anksčiau. Liga netrukdo jai sportuoti, važinėti dviračiu ir plaukioti prie namų esančiame tvenkinyje – viskas grįžo į savo vėžes po pirmųjų ligos metų.

„Tinkamas gydymas padarė didelę įtaką mano gyvenimui. Pati neeksperimentuoju, pasitikiu medikais ir žinau, kad be vaistų liga progresuos. Džiaugiuosi, kad gydymas padeda ją pristabdyti, sulėtinti ligos progresavimo tempą ir leidžia man gyventi normalų gyvenimą. Žinau, kad dabar turiu pailsėti dažniau, tačiau tai netrukdo man užsiimti mėgstamomis veiklomis“, – sako moteris.

Trūksta suvokimo apie galimą grėsmę

Gydytojo A. Kazlausko teigimu, šiandien Lietuvoje recidyvuojančios išsėtinės sklerozės gydymui yra prieinami praktiškai visi medikamentai, plačiai naudojami pasaulyje. Tačiau kartais pritrūksta atsakingo pacientų požiūrio į savo sveikatą – ne visi sąžiningai vartoja paskirtus vaistus.

„Deja, negalime garantuoti, kad kiekvienas pacientas tikrai laikosi gydymo režimo. Labai svarbu, kad žmogus pats suvoktų šią lėtinę ligą, kuri nulemia viso likusio gyvenimo kokybę. Turime pacientų, kurie nepaiso perspėjimų ir tokie atvejai nėra labai reti. Nesilaikydami gydymo režimo, žmonės labai rizikuoja savo sveikata“, – teigia A. Kazlauskas.

Jeigu pacientas nesigydo ir leidžia ligai progresuoti, padariniai gali būti nesugrąžinami – žmogus tampa neįgalus, liga apriboja jo judėjimo funkcijas, kol galiausiai pacientui prireikia neįgaliojo vežimėlio arba lovos režimo.

„Pagrindinė nutraukto gydymo grėsmė yra ta, kad liga tampa nebekontroliuojama, sugriauna centrinės nervų sistemos dalis, kurių atstatyti nebegalime. Išsėtinės sklerozės gydymas yra nukreiptas į tai, kad neleistų ligai progresuoti, bet negrąžina jos būklės atgal, ką ji sukėlė – tas lieka“, – sako neurologas.

A. Kazlausko teigimu, recidyvuojanti liga neretai suklaidina pacientą – jis pradeda jaustis gerai, nejaučia simptomų ir nusprendžia, kad gydymas jam nebereikalingas. Tačiau pasaulinėse rekomendacijose tvirtinama, kad vaistus būtina vartoti pagal gydytojų nurodymus. Tiksliai laikantis gydymo režimo, žmogus ilgiau išlieka darbingas, yra pilnavertis visuomenės narys.

Naujas gydymas skiriamas 2 kartus per metus

Nors išsėtinė sklerozė yra nepagydoma, šiandieniai gydymo metodai padeda valdyti ligą ir sulėtinti jos progresavimą. Mokslininkai nuolat ieško būdų, kurie būtų ne tik efektyvūs, bet ir palengvintų pacientų kasdienį gyvenimą.

Gydytojo A. Kazlausko teigimu, šiandien Lietuvoje yra prieinamos trys pakopos vaistų, kurias medikai gali skirti atsižvelgdami į paciento ligos eigą – nuo lengvesnių iki sudėtingiausių.

Recidyvuojančios išsėtinės sklerozės pacientams gydymas trunka visą gyvenimą, todėl daugeliui pacientų sunkumų kelia sudėtingi gydymo metodai, kuomet reikia kasdien gerti vaistus arba juos susileisti kas keletą dienų. Tačiau Lietuvos pacientams, kuriems netinka pirmos eilės gydymas, yra prieinami naujausi vaistai, iš esmės pakeitę jų kasdienybę.

„Anksčiau kildavo nepatogumų, kuomet reikėdavo vaistus išrašyti kas mėnesį. Vėliau gydymo metodai keitėsi, galėdavome vaistus išrašyti kas tris mėnesius, o dabar yra net tokių, kuriuos pacientams lašiname tik kas 6 mėnesius – tai yra vos 2 kartus per metus. Tai yra daug patogesnis gydymo būdas, kurį galime skirti sunkiai sergantiems pacientams“, – sako gydytojas.

Inovatyvus gydymas nevargina pacientų, jiems nereikia prisirišti prie nuolatinio vaistų vartojimo. Esant retiems vaistų vartojimo intervalams pacientai gali lengviau įsitraukti į gydymo procesą ir pasiekti geresnių rezultatų.

Pasak A. Kazlausko, šiandien Lietuvoje skiriamas pakopinio gydymo modelis labai svarbus, siekiant individualizuoto gydymo. Dabar prieinamos gydymo galimybės leidžia parinkti pacientui tokius vaistus, kurie būtų tinkamiausi, pagal jo ligos eigą ir sveikatos būklę.