Kiekvieną valandą mažiausiai vieną žmogų Lietuvoje ištinka insultas. Nuo to, ar greitai jam bus suteikta pagalba, priklauso, ar jis išgyvens, o jei išgyvens, ar galės toliau išsiversti be aplinkinių pagalbos. Deja, patikrinus kai kurias gydymo įstaigas, nustatyta ūminių insultų diagnostikos bei gydymo pažeidimų, todėl nuo Naujųjų metų insulto diagnostikai bei gydymui bus taikomi didesni reikalavimai.

Pirmieji simptomai

„Mokslininkai yra apskaičiavę, kad, patyrus galvos smegenų insultą, kiekvieną minutę žūsta 2 milijonai ligonio nervinių ląstelių. Nuo insulto miršta apie 10 proc. pacientų, trečdalis nebegali gyventi be pagalbos, kitas trečdalis – visą likusį gyvenimą jaučia liekamuosius reiškinius, ir tik 20 proc. pasveiksta. Kuo anksčiau insultą patyrusiam žmogui suteiksime profesionalią pagalbą, tuo bus didesnė tikimybė, kad jis ne tik išgyvens, bet ir liga vėliau mažiau trukdys gyventi“, – neseniai vykusiame renginyje „Ištiko insultas: svarbi kiekviena minutė“ teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės  II neurologijos skyriaus vedėja dr. Inga Slautaitė.

Galvos smegenų insultui būdingi penki požymiai. Pagrindiniai jų – vienos kūno pusės galūnių nusilpimas, vienos pusės nutirpimas ir kalbos sutrikimas. Tai svarbiausi ir dažniausiai pasitaikantys simptomai. Rečiau ištinka ūmus galvos svaigimas ir ūminis galvos skausmas. Šie simptomai gali būti ne tik insulto, bet ir kitų ligų požymiai.

„Ištikus insultui, simptomai atsiranda ūmiai, per kelias sekundes. Jei, pavyzdžiui, ranka silpsta kelias dienas, greičiausiai to priežastis – ne insultas“, – tvirtino neurologė.

Ką daryti?

Jei pastebėjote insultui būdingus simptomus, specialistė patarė nedelsiant kviesti pagalbą telefonu 112. Jos specialistams reikėtų pasakyti, kas žmogui atsitiko: ar staiga ėmė nebepakelti rankos, ar persikreipė viena veido pusė, ar sutriko kalba.

Taip pat labai svarbu pranešti, kada tai atsitiko: ar prieš 5 minutes, ar prieš valandą, o gal to nežinote. Nuo šių žinių priklauso, kokių gydymo veiksmų imsis gydytojai ligoninėje. Taip pat reikia tikslaus adreso.

Pasak gydytojos, žmogus dėl insulto sąmonę praranda labai retai, taigi jo nereikia gaivinti. Negalima jam duoti vaistų ar gerti, nes gali būti sutrikęs rijimas, ypač tuomet, jei perkreiptas veidas ar sutrikusi kalba.

Tačiau nukentėjusiajam truputį galima pagelbėti – patogiai pasodinti ar paguldyti, galima šiek tiek pakelti galvą, patikrinti, ar jis gali laisvai kvėpuoti. Jei turite aparatą, pamatuokite kraujospūdį, paprastai tokiems žmonėms jis būna didesnis nei normalus. Ši informacija padės greitosios pagalbos medikams.

Galite surinkti vaistus, kuriuos vartojo ligonis, užsirašyti svarbiausius su jo sveikata susijusius įvykius – gal buvo kraujavimų, darytos operacijos. Visus šiuos duomenis perduokite greitosios pagalbos specialistams.

Nuo to, kaip greitai iškviesite pagalbą ir kaip greitai gydytojai nuketėjusiajam pradės teikti pagalbą, priklausys tolesnė jo būklė.

Dažniausia priežastis

„Dažniausia insulto priežastis – prieširdžių virpėjimas, kai širdis plaka netolygiai, todėl susidaro krešuliai, kurie 80 proc. atvejų nukeliauja į galvos smegenis ir ten įstringa, užkimšdami kraujagyslę. Deguonies ir maitinimo netekusi smegenų dalis miršta per kelias minutes“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro Aritmijų skyriaus gydytojas kardiologas prof. Pranas Šerpytis.

Pasak profesoriaus, net 3 proc. suaugusių žmonių serga prieširdžių virpėjimu ir kas ketvirtam vyresniam kaip 40 metų asmeniui yra rizika jį patirti. Tam, kad ligonis atsigautų, gali pririekti 3–5 metų.

Jei žmonės, kuriems pasireiškia prieširdžių virpėjimas, būtų laiku ir tinkamai gydomi, jų neištiktų insultas, o daugelio insulto pasekmių būtų galima išvengti, jei jo ištiktiems žmonėms būtų laiku suteikta pagalba.

Gydė netinkamai

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, atlikus septynių rajoninių ligoninių planinę kontrolę, rasta pažeidimų nustatant ir gydant ūminį galvos smegenų insultą: pacientai ne visada galėjo gauti efektyvų gydymą, kokį gautų insultų klasteriams priklausančiuose centruose, kurie specializuojasi ir geba tai atlikti profesionaliai bei operatyviai.

Tikėtina, kad įstaigos, neturinčios pakankamų kompetencijų ir reikiamos įrangos šioms paslaugoms teikti, tai darė iš dalies norėdamos gauti daugiau pinigų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, nes insultų diagnozavimas ir gydymas yra gerai apmokama paslauga.

Tikrintose įstaigose nebuvo taikomi koordinuoti, operatyvūs veiksmai ūminiams insultams nustatyti, nebuvo skirtas standartizuotas gydymas pagal šiuolaikinį įrodymais grįstą medicinos mokslą. Nebuvo atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, gydymo įstaigos nekontaktavo, nesikonsultavo tarpusavyje dėl geriausios gydymo taktikos parinkimo, pacientai iš teritorinių ligoninių nebuvo perkeliami į specializuotas paslaugas teikiančias ligonines, o kai kur neurologai teikė paslaugas, nors ligoninė neturėjo licencijos stacionarinėms neurologijos paslaugoms.

Šiuo metu Lietuvoje yra 6 insulto gydymo centrai –Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė bei 5 tarpinės pagalbos ligoninės – Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė bei Utenos ligoninė.

Aukštesni reikalavimai

Nuo 2020 m. sausio 1 d. insulto diagnostikai bus taikomi  aukštesni reikalavimai – patvirtinti aiškūs, detalūs visų įstaigų veiksmai ir jų seka, kaip turi būti nustatytas ūminis galvos smegenų insultas, kaip ir kur pacientas turės būti pervežamas, kokie tyrimai jam turės būti atlikti. Taip pat nustatyta šių veiksmų kontrolė, kuri padės sumažinti netiksliai ar netinkamai nustatytos diagnozės ar insulto gydymo atvejų bei išsaugoti daugiau žmonių gyvybių, išvengti neįgalumo ir padidinti jų kokybiško gyvenimo po insulto galimybes.

Įsigaliojus šioms naujovėms, greitosios medicinos pagalbos dispečeriai, priimdami skambutį, turi užpildyti FAST klausimyną: ar nėra nukarusi viena paciento veido pusė, ar jis vienodai gali pakelti, suspausti abi rankas, ar nėra sutrikusi paciento kalba, ar ji logiška. Jei bent į vieną klausimą bus gautas teigiamas atsakymas, pas pacientą greitosios brigada turi būti siunčiama nedelsiant. Pasitvirtinus pagrįstam ūminio insulto įtarimui, žmogus skubiai bus siunčiamas į artimiausią insulto gydymo centrą arba tarpinės pagalbos ligoninę.Tik šių gydymo įstaigų gydytojai neurologai, atlikę reikiamus tyrimus, turi teisę nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.

Į gydymo įstaigą žmogus turės būti pristatytas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo iškvietimo. Be to, greitosios medikai turės pranešti gydymo įstaigai apie atvežamą pacientą, kad jam atvykus nedelsiant būtų galima imtis skubių tyrimų ir gydymo.

Pacientui, kuriam įtariamas ūminis smegenų insultas, galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliktas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo atvykimo. Taip pat turi būti atlikti kiti tyrimai, reikalingi gydymo taktikai ir pakartotinio insulto prevencijai parinkti.

Patvirtinus diagnozę, jei galima taikyti specializuotą gydymą ir nesant kontraindikacijų, pacientui nedelsiant atliekama intraveninė trombolizė arba mechaninė trombektomija. Taip pat, jei nėra kontraindikacijų ir paciento sveikatos būklė leidžia, per 72 valandas fizinės medicininės reabilitacijos gydytojas turi paskirti reabilitacijos programą.

Siekiant, kad galvos smegenų kraujotakos ligos, ypač ūminis insultas, būtų diagnozuojamos operatyviau, o reikalingas gydymas būtų pradėtas kuo greičiau, 6-iems insulto gydymo centrams ir 5-ioms tarpinės pagalbos ligoninėms iš Europos Sąjungos fondų lėšų skirta daugiau nei 24,5 mln. eurų. Už juos kuriama paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra, įsigyjama reikalingos medicininės įrangos.

Birutė Litvinaitė