Naujajame vaistų kainyne pacientai nerado dalies vaistų, prie kurių buvo įpratę. Vietoj jų pasiūlyta pigiau įsigyti generinių vaistų. Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos ir Sveikatos žurnalistų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad dauguma gydytojų Lietuvoje pataria pacientams, kokį konkretų vaistą rinktis ligai gydyti, ir net 60 proc. medikų mano, kad originalūs ir generiniai vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga tai pačiai ligai gydyti skiriasi. Jeigu būtų galimybė, 48 proc. gydytojų savo pacientui rekomenduotų rinktis geriausiai jiems žinomą vaistą, 19 proc. rekomenduotų originalų, net jeigu jo patentas pasibaigęs. Apie susidariusią situaciją „Valstiečių laikraštis“ kalbėjosi su Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentu prof. Juliumi Kalibatu.

Kodėl buvo atliktas toks tyrimas?

Liepos pradžioje pasirodžiusiame kompensuojamųjų vaistų kainyne gydytojai nerado 319 vaistų, apie trečdalį jų buvo originalūs (patentiniai), juos pakeitė generiniai vaistai. Susidarė tokia situacija: gydytojai išrašinėjo pacientams tuos vaistus, prie kurių jie buvo įpratę ir kuriuos jie gėrė, o pacientai stebėjosi, kad jiems reikia mokėti labai brangiai – apie 150 tūkst. jų mokėjo visą kainą už vaistus.

Ar generiniai vaistai, dabar įrašyti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, negali prilygti originaliems?

Ir patentinio, ir generinio vaisto cheminė formulė ta pati. Tačiau generinius vaistus dažniausiai gamina nedidelės vaistų gamybos įmonės, kurios praktiškai neturi galimybių sukurti naują patentinį vaistą. Šių vaistų sudėtyje esanti veiklioji medžiaga veikia, bet įeina ir papildomų komponentų, kurie stabilizuoja tą veikliąją medžiagą, potencijuoja jos veikimą, padaro tolygią rezorbciją ir t. t. Kiekviena firmelė savo nuožiūra gali dėti bet kokių papildomų medžiagų, jos gali būti ir ne tokios veiklios. Didžiulę klinikinę patirtį turintys gydytojai pastebėjo, kad, vartojant generinius vaistus, gali atsirasti alerginių reakcijų, kurios nepasireiškė geriant originalius patentinius vaistus, be to, šių vaistų poveikis gali būti silpnesnis. Kita vertus, ne mažiau svarbus ir psichologinis veiksnys. Žmogus vartojo vaistą dvejus trejus metus, jis jam idealiai tiko, todėl kai jam pasiūlo kitos firmos kito pavadinimo vaistą, jis pradeda dvejoti, atsiranda neigiama psichologinė nuostata, nepasitikėjimas. Tyrimais nustatyta, kad neigiama psichologinė nuostata gali pabloginti net ir tyrimų rezultatus. Tai seniai žinomi dalykai ir į juos būtina atsižvelgti gydant pacientus. Ne veltui senoji profesūra gydymą vadina menu, juk čia svarbūs visi faktoriai. Pirmiausia, be jokios abejonės, pozityvus paciento požiūris į rekomenduojamą vaistą. Medicinoje ne viskas taip paprasta, reikia suvokti visus gydymo niuansus ir jokiu būdu negalima atmesti psichologinio poveikio įtakos ligos eigai.

Kas antras gydytojas nepritaria siūlymui palikti kainyne tik pigiausius vaistus. Ar galima teigti, kad jis sudarytas prastai?

Naujasis kainynas buvo sudarytas norint priversti firmas nuleisti kainas. Atseit jei vaistas nebus įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų kainyną, jo niekas nepirks, vadinasi, firma turės finansinių nuostolių. Įmonės supranta, kad jei vaistas Lietuvos rinkoje nekompensuojamas, jis neturi galimybių išlikti. Tačiau kai kurios tokios firmos suprato, kad jei vaisto neparduos Lietuvoje, gali parduoti kitose šalyse. Žinoma, yra labai daug ligų, kurioms gydyti labai sudėtinga parinkti vaistų kombinacijas. Norint juos pakeisti ir parinkti kitus vaistus, reikia daug laiko, pacientas turi daug kartų apsilankyti medicinos įstaigoje. Gydytojas nėra garantuotas, kad tie vaistai tiks pacientui, gal kils kokių alerginių reakcijų, gal poveikis bus ne toks ir t. t. Todėl specialistas, parinkęs vaistus, kurie geriausiai tinka, nori ir toliau juos skirti, nes jie duoda geriausią efektą. Dabar jis ant recepto gali užrašyti tik vaisto bendrinę cheminę formulę, bet vis tiek ant lapuko dažnai užrašo to vaisto pavadinimą, kuris tinka ligoniui.

Tad koks būtų jūsų, šeimos gydytojų, pasiūlymas?

Mano siūlymas būtų toks – duokite gydytojams laisvę. Politikams būtina suprasti, kad gydytojai – kvalifikuoti specialistai, į jų parengimą investuota daug lėšų, tad reikia jais pasitikėti, leisti jiems veikti laisvai, patiems pasirinkti, ką ir kaip skirti. Ministerijos, nesuderinusios su gydytojų profesinėmis organizacijomis, neturėtų nuleidinėti direktyvų iš viršaus, riboti gydytojų veiklos nurodynėti, ką jie gali ir ko negali išrašinėti.

Dar viena skandalinga situacija. Šeimos gydytojas negali išrašyti kai kurių vaistų, juos turi teisę paskirti tik gydytojai specialistai. Man ši situacija absurdiška ir nesuprantama. Tarkim, gydytojas specialistas pakonsultavo ir paskyrė pacientui kokių nors vaistų, toliau jis lankosi pas savo šeimos gydytoją, kuris seka jo savijautą. Jei vaistai baigiasi, vėl reikia tą pacientą siųsti pas specialistą, kad jų išrašytų. Kam to reikia? Jei gydymo rezultatai geri, tegu tuos vaistus išrašo šeimos gydytojas. Taip tik dirbtinai didiname eiles pas specialistus, o paskui dejuojame, kad pas specialistus neįmanoma patekti. O juk taip paprasta – atriškime šeimos gydytojams rankas, leiskime jiems veikti pagal savo kompetenciją, nemažinkime jų veiksmų apimties.