Rekomenduojama jodo paros norma suaugusiam žmogui yra 150–200 mikrogramų.

Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui svarbiausių mikroelementų. Jis svarbus normaliai skydliaukės funkcijai ir jos hormonų sintezei. Skydliaukė reguliuoja visą žmogaus organizmo vystymąsi, daro įtaką širdies, smegenų, lyties ir kitų organų darbui, nuo jos hormonų pusiausvyros priklauso žmogaus išvaizda, kūno svoris, temperamentas, emocijos, intelektas.

Aplinkoje padidėjus radiacijai, radioaktyvūs elementai, pirmiausia radioaktyvusis jodas, kaupiasi skydliaukėje. Kad radioaktyviems elementams skydliaukėje neliktų vietos, rekomenduojama skydliaukę užpildyti neradioaktyviuoju jodu.

Rekomenduojama jodo paros norma suaugusiam žmogui yra 150–200 mikrogramų.

„Kiekvieną dieną vartojant po vieną arbatinį šaukštelį druskos, gaunama viena žmogui reikalinga jodo paros norma. Kompensuoti jodo trūkumą galima ir vartojant joduotą druską. Tik svarbu, kad ji būtų tinkamo galiojimo termino, būtų laikoma sandariai uždaryta, nes jodas yra lakus ir gali išgaruoti. Pienas ir jo produktai yra dar vienas jodo šaltinis, nes stiklinėje karvės pieno yra maždaug 15 proc. rekomenduojamos jodo paros normos, tačiau pieno pakaitaluose – sojos ar migdolų piene šis kiekis siekia vos 2 proc. karvės piene esančio jodo. Prie jūros gauname ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo kiekio“, – teigė vaistininkė Jūratė Rubikienė.

Skydliaukės, centrinės nervų sistemos, psichikos sutrikimai, sausa, šiurkšti oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, nevaldomai didėjantis svoris – dažniausi negalavimai, atsirandantys dėl jodo stygiaus. Jodo trūkumas nėštumo periodu gali lemti netgi persileidimą ar protinį atsilikimą.

Jodo perdozavimas gali pasireikšti pakitusiu kūno svoriu, pakilusia kūno temperatūra, deginimu burnoje, viduriavimu, sustreikavusiu pulsu. Ilgas jodo vartojimas suaktyvina skydliaukės veiklą, kuri gali turėti įtakos širdies darbui.