Ką šiandien vyrui reiškia išgirsti prostatos vėžio diagnozę ir kodėl ne visada reikia skubėti operuoti naviką? Kaip galima pasiekti geresnių gydymo rezultatų?

Pasitikrinkite

Lietuvoje vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri skirta vyrams nuo 50 iki 70 m. ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

„Kai pacientui yra 80 metų, didelė tikimybė, kad jis gali turėti neagresyvų prostatos naviką, bet gydyti reikia tik kliniškai reikšmingą vėžį, galintį turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei ar net gyvybei. Gerindami prostatos vėžio diagnostiką atliekame mokslinius tyrimus. Daugiau nei prieš 5 metus įdiegėme multiparametrinį magnetinį rezonansą, darome prostatos histoskenavimą, turime prostatos biopsijos su magnetinio rezonanso navigacija sistemą. Pastaroji leidžia labai tiksliai nusitaikyti į prostatos vėžio židinį“, – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

Albertas Ulys

Kliniškai reikšmingą naviką išskiria keli parametrai – naviko piktybiškumas, tūris bei PSA rodikliai. Atsakymą patikslina ir magnetinio rezonanso tyrimas.

Siekia ne tik išgydyti

Nustačius prostatos vėžį jo gydymas visais atvejais aptariamas multidisciplininėje gydytojų komisijoje. Jei vėžys kliniškai reikšmingas, dažniausiai atliekamas chirurginis ir spindulinis gydymas. Neretai atliekamas ir spindulinio gydymo metodas brachiterapija, galima taikyti šalčio terapiją.

„Ateityje numatoma plačiau taikyti židininę terapiją, kai gydoma tik naviko pažeista vieta, o ne visa prostata, pasitelkiant stereotaksinę spindulinę terapiją, brachiterapiją ar krioterapiją. Svarbiausia, kad į pacientą žiūrime labai individualiai, kreipiame dėmesį ir į jo lūkesčius – ar jis nori išsaugoti erekciją, ar laikas mūsų sąjungininkas, ar ne“, – pasakojo Onkourologijos skyriaus vedėjas.

„Mūsų, gydytojų, darbas yra ne tik išgydyti vėžį, bet tai padaryti taip, kad nenukentėtų arba kuo mažiau nukentėtų žmogaus gyvenimo kokybė. Dėl to ir nereikia skubėti gydyti kliniškai nereikšmingo prostatos vėžio, o jį aktyviai stebėti“, – aiškino A.Ulys, primindamas, kad prostatos vėžio 5 metų išgyvenamumas siekia iki 100 proc.

Proveržis – genetinė diagnostika

Koks proveržis diagnozuojant prostatos vėžį? „Gerėjanti diagnostika. Tiek vaizdinimo, tiek genetiniai metodai. Vėžio žymenų, kitaip tariant, molekulinių vėžio bruožų, tyrimu vis dažniau grindžiama prostatos vėžio diagnostika. Įvertinus naviko molekulinius ypatumus, galime nustatyti kliniškai reikšmingą arba nereikšmingą vėžį ir individualizuoti priešnavikinį gydymą, parinkti specifinę biologinę taikinių terapiją,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto genetikė prof. Sonata Jarmalaitė.

Nustatyti tikslią diagnozę ar parinkti gydymą kartais pakanka vieno žymens – tam tikro geno mutacijos – ištyrimo. Kitais atvejais, norint prognozuoti ligos eigą, atsaką į gydymą, pasitelkiami išsamūs genominiai tyrimai – vėžio žymenų rinkiniai.

Rizikos paveldėjimas

Per pastaruosius metus pasaulyje ženkliai keitėsi požiūris į prostatos vėžio paveldimumą. Vėžio rūšių, įtraukiamų į potencialiai paveldimų ligų sąrašą, spektras kasmet plečiasi. Plečiasi ir testuojamų genų sąrašas, o ilgėjant gyvenimo trukmei testuojamųjų dėl paveldimų ligų amžius taip pat didinamas, vis dažniau ankstyvą vėžio pasireiškimą siejant net su 60 metų riba. Naujausi didelių pacientų grupių tyrimai atskleidė dar įdomesnių tendencijų.

„Pasirodo, prostatos vėžio paveldimumas ne taip jau stipriai koreliuoja su klinikiniais ligos rodikliais ar vėžio ligos istorija giminėje. Kaip ir daugelį genetinių reiškinių, vėžio rizikos paveldimumą taip pat lydi atsitiktinė tikimybė paveldėti mutuotą geną, ją modifikuoja daugelis kitų išorės ir vidinių veiksnių“, – sako genetikė.

JAV ištyrus arti 4 tūkst. įvairių stadijų ir agresyvumo prostatos vėžio pacientų kraują 17 proc. nustatyta paveldėta vėžio genų mutacija. Sudėtingą algoritmą, kaip atrinkti prostatos vėžio pacientus genetiniam konsultavimui, rekomenduojama supaprastinti ir siūloma siųsti gydytojo genetiko konsultacijos visus kliniškai reikšmingo prostatos vėžio pacientus.

Kaip tai pakeistų dabartinius prostatos vėžio gydymo algoritmus? Paveldėta vėžio geno mutacija lemia, kad liga būna kitokios nei įprasta eigos, progresuoja greičiau ir kitaip reaguoja į įprastinius gydymo būdus. Todėl navikas nedelsiant šalinamas chirurgiškai. Tolimesnis gydymas taip pat būna radikalesnis.

Kaip yra Lietuvoje

S. Jarmalaitė

Nors pasaulyje rekomendacijos vėžio diagnostikos ir gydymo srityje atnaujinamos kasmet, Lietuvoje indikacijos gydytojo genetiko konsultacijai vėžio srityje nesikeitė nuo 2014 metų. „Lietuvoje vienintelė galimybė vyrui gauti genetiko konsultaciją – jei onkologinė liga pasireiškia iki 50 metų. Moterims numatytos žymiai platesnės galimybės išsitirti dėl krūties ar kiaušidžių vėžio genetinės rizikos“, – sako prof. S.Jarmalaitė.

Nacionalinio vėžio instituto informacija