Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje vėjaraupiais perserga net 15 tūkstančių žmonių. Vėjaraupiai – ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga. Ji pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.

Inkubacinis periodas

„Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra 21 diena, todėl po kontakto su sergančiuoju vaiką reikėtų stebėti apie tris savaites. Beje, vėjaraupių nepavyks ir atitolinti, nes gerti priešvirusinių vaistų nepatartina. Jei vaikas susirgo, belieka jį gydyti simptomiškai“, – teigia vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė.

Indrė Plėštytė-Būtienė

„Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti 1–2 dienas prieš prasidedant bėrimams: pakyla temperatūra, sumažėja apetitas, atsiranda galvos skausmas, todėl kai kurie gali pagalvoti, kad peršalo. Vis dėlto, jei kitą dieną atsiranda kūno bėrimas, jau nesunku atpažinti, kokia liga užpuolė“, – sako vaistininkas Marius Lukštaraupis.

Galimos komplikacijos

Kai kurie mano, kad vėjaraupiai nėra rimta liga: ja dauguma perserga dar vaikystėje, todėl atrodo, kad pora savaičių bėrimo nėra tragedija. Tačiau ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų: bronchitą, plaučių ar ausų uždegimą ar net nervų sistemos pažeidimus.

„Jei vaikas serga kokia nors lėtine liga, ji taip pat gali paūmėti. Vis dėlto didesnė komplikacijų rizika yra kūdikiams, suaugusiems ir nėščiosioms“, – sako I.Plėštytė-Būtienė.

Ji pabrėžia, kad nors ir labai retais atvejais, yra tikimybė vėjaraupiais užsikrėsti antrą kartą: „Persirgus vėjaraupiais, praktiškai visiems žmonėms susiformuoja imunitetas. Dar kartą užsikrėsti šia infekcija įmanoma, tačiau liga neturėtų pasireikšti, nes imuninės atminties ląstelės šį virusą turėtų sunaikinti jam dar nepradėjus daugintis mūsų organizme.“

Vaistininkas atkreipia dėmesį: nors vėjaraupiai laikomi vaikiška liga, ja nesunkiai gali užsikrėsti ir vaikystėje nesirgę suaugusieji. Jiems ši ūmi infekcija smogia kur kas stipriau nei vaikams, o komplikacijų išsivystymo rizika yra kelis kartus didesnė.

M.Lukštaraupis prideda, kad vėjaraupių sukeltą karščiavimą reikėtų mažinti paracetamoliu: „Išskirtiniais atvejais vėjaraupiai gali būti rimtų odos ir poodinio audinio infekcijų priežastis. Šiuo metu negalima paneigti ibuprofeno poveikio ir šių infekcijų pablogėjimo sąsajų, todėl sergant vėjaraupiais rekomenduojama vengti vartoti vaistus su veikliąja medžiaga ibuprofenu. Taip bus sumažinta komplikacijų rizika.“

„Zelionką“ reikia pamiršti

Greičiausiai visi, pagalvoję apie vėjaraupius, iškart prisimename žalią tirpalą, kuriuo tepdavo mūsų senelius, tėvus ir mus pačius. Atrodė, kad nėra jokio kito vaisto, galėsiančio išspręsti šios virusinės ligos problemą, bet tiek I.Plėštytė-Būtienė, tiek M.Lukštaraupis sako: metas atsisveikinti su briliantiniu žaliuoju tirpalu.

M. Lukštaraupis

Anot jų, rinkoje šiuo metu apstu preparatų, kurie ne taip dirgina, yra švelnesni ir veiksmingesni, padeda slopinti odos uždegimą. Be to, veiksmingiausia priemonė yra skiepai – jie padeda išvengti juosiančiosios pūslelinės, kuria vyresniame amžiuje galima susirgti persirgus vėjaraupiais. Ji sukelia ypač skausmingus bėrimus, nes pažeidžiami nervai.

„Prižiūrint sergantį vaiką, reikėtų nuolat prižiūrėti jo higieną – vėjaraupiais sergančiojo oda turi būti švari, todėl, maudydami vaiką po dušu, naudokite antiseptinį losjoną ar muilą, kuris turi antibakterinį poveikį, tačiau nepažeidžia odos kaip pažeistų žaliasis tirpalas. Niežuliui slopinti gydytojai kartais paskiria antihistamininių vaistų. Jį efektyviai mažina ir dušas. Vaikams nepamirškite nukarpyti nagų, kad nenusidraskytų odos“, – teigia vaistininkas M.Lukštaraupis.

Kadangi vėjaraupių bėrimas sukelia niežulį, vaistininkas pataria spuogelius tepti raminančiomis putomis ar antiseptiniu geliu, kurių sudėtyje yra levandų ir ramunėlių ekstraktų. Jeigu vaikas intensyviai kasosi, spuogelių vietose gali susiformuoti sunkiai gydomi randai. Tokių neretai lieka ant veido.