VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Oksana Burokienė: „Pacientai, turintys teisę į PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, tyrimus gali pasirinkti ir savo iniciatyva, tik tada jų faktinę kainą apmoka patys.“ / Asmeninio archyvo nuotr.

„Rinkos aikštė“ sulaukė susirūpinusios skaitytojos skambučio. Įtarusi, jog permokėjo už atliktus tyrimus, ji kreipėsi į mus, kad padėtume išsiaiškinti, kiek ir kokių nemokamų tyrimų šeimos gydytojas gali skirti pacientui per metus.

„Yra patvirtinta šeimos gydytojo medicinos norma, kurioje nurodyta, kokius tyrimus gali atlikti šeimos gydytojas nemokamai kiekvienam pacientui, pvz., tai gali būti gliukozės, kepenų fermentų, skydliaukės ir t.t. Čia visiems pacientams aktuali informacija, – kalbėjo skaitytoja. – Pavyzdžiui, Panevėžio, Vilniaus ligoninių svetainėse yra paskelbta tokia informacija, o Kėdainių ligoninės nėra. Tiesiog tai būtų aktuali informacija visiems kėdainiečiams, besigydantiems Kėdainių ligoninėje.“

Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas teigė, kad mokamos paslaugos ir jų įkainiai puslapyje visada buvo surašyti. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas teigė, kad mokamos paslaugos ir jų įkainiai puslapyje visada buvo surašyti. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Informacija greitai bus internete„Rinkos aikštės“ kalbintas Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas teigė, kad mokamos paslaugos ir jų įkainiai puslapyje visada buvo surašyti.

„Visuose skyriuose kabo mano įsakymu patvirtinti mokami tyrimai, t.y. už ką ir kiek reikia mokėti, o visi kiti yra nemokami. Interneto puslapyje taip pat visada būdavo paskelbti visi mokami tyrimai, – sakė ligoninės direktorius. – Kadangi dabar metų pradžia, tai šiuo metu paslaugos ir jų įkainiai yra atnaujinami, todėl gali būti, kad dar nėra viskas paskelbta internete. Tačiau artimiausiu metu bus.“

Anot S. Skaumino, nemokamų tyrimų yra labai daug, tad paprasčiau surašyti, kokie yra mokami ir kiek kainuoja.

„Jeigu žmonės neras tarp mokamų paslaugų kokiu atveju ir kiek mokama, vadinasi, visos likusios yra nemokamos, – aiškino direktorius. – Tiesa, kai kuriems žmonėms, mokamas gali būti netgi paprasčiausias kraujo tyrimas. Tiems, kurie, pavyzdžiui, grįžę iš užsienio ar šiaip Lietuvoje nėra drausti, t.y. nemoka privalomojo sveikatos draudimo. Tačiau toje informacijoje būna viskas paaiškinta.“

Nemokami tyrimai tiek kartų, kiek reikia

Tuo metu Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė mūsų skaitytojams atsakė į aktualiausius klausimus apie nemokamus tyrimus.

Kokius tyrimus šeimos gydytojas gali skirti pacientui nemokamai? Kiek per metus tokių tyrimų jis gali skirti?

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas šeimos gydytojo paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti Lietuvos gyventojai gali gauti toje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašę (išimtis būtinoji medicinos pagalba: ji teikiama visose sveikatos priežiūros įstaigose visiems pacientams, kur jie bebūtų). Tad pacientui svarbu pasirinkti gydymo įstaigą, kuri turi licenciją šioms paslaugoms teikti ir būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).

Gydymo įstaigos privalo užtikrinti, kad jų aptarnaujamiems PSD apdraustiems gyventojams būtų suteiktos visos atitinkamose normose ir specialistų pareiginėse instrukcijose numatytos paslaugos, kad iš PSDF biudžeto apmokamos paslaugos gyventojui būtų teikiamos nemokamai.

Tyrimai skiriami ir atliekami gydančiojo gydytojo paskyrimu tuomet, kai jų reikia ir tiek kartų, kiek reikia. Šeimos gydytojas, jei reikia, gali paskirti šiuos laboratorinius tyrimus:

  • hematologinį kraujo tyrimą pirminės sveikatos priežiūros specifikai pritaikytu analizatoriumi;
  • šlapimo tyrimą juostele (su analizatoriumi);
  • CRB ir / arba ENG;
  • glikemijos kiekio kraujyje tyrimą;
  • cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą (asmenims nuo 40 m. amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis ligomis, tarp jų – endokrininėmis);
  • kalio ir natrio, kreatinino, šlapalo (urea) kraujo serume tyrimą;
  • gliukozės toleravimo mėginį;
  • kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimo tyrimą (-us) ir (ar) kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymo tyrimą asmenims, kuriems paskirta planinė operacija;
  • alanininės transaminazės (ALAT), asparagininės transaminazės (ASAT), šarminės fosfatazės (ŠF), gama-gliutamil transferazės (GGT) tyrimus;
  • bilirubino tyrimus;
  • tireotropinio hormono (TTH) ir laisvo tiroksino (FT4) tyrimus;
  • prostatos specifinio antigeno tyrimą (pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo);
  • geležies kiekio kraujyje tyrimą;
  • mikroalbumino kiekio šlapime tyrimus.

Be to, šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas gali paskirti ir atlikti paslaugas, už kurias mokamas skatinamasis priedas:

  • protrombino laiko (INR) tyrimą kraujo krešumo sistemos būklei įvertinti pacientui, kuriam paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum);
  • glikozilinto hemoglobino tyrimą pacientui, kuriam pagal sąrašą paskirtas cukrinio diabeto gydymas;
  • asmenų, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu, kraujo tyrimai: serologinio sifilio atrankos testo (toliau – RPR) atlikimas, T. Pallidum hemagliutinacijos testo atlikimas (jei RPR testo rezultatas buvo teigiamas), žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) serologinio testo atlikimas (testas neatliekamas, jei pacientui buvo diagnozuota ŽIV liga), anti-HCV testo atlikimas (testas neatliekamas, jei pacientui jau buvo nustatytas teigiamas šio testo rezultatas);
  • nėščiosios kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymas, nėščiosios Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu, kai moters Rh neigiama, o vyro Rh teigiama kraujo grupė, nėščiosios kraujo tyrimas dėl sifilio (RPR), nėščiosios kraujo tyrimas dėl ŽIV antikūnų, Nėščiosios kraujo tyrimas dėl hepatito B (HBsAg), nėščiosios šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti, nėščiosios šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti ir antibiotikogramos atlikimas;
  • kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę operaciją: protrombino laiko (SPA) ir tarptautinio normalizacijos santykio (INR) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymas;
  • A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno nustatymo greitojo testo atlikimas 2–7 metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis;
  • tuberkulino mėginio (Mantu mėginio) atlikimas 7 metų vaikams ir rizikos grupių vaikams.

Skirti tyrimus šeimos gydytojai privalo tais atvejais, kai gyventojai pagal amžių priklauso asmenų grupėms, galinčioms nemokamai dalyvauti ligonių kasų lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Dėl visų kitų tyrimų reikalingumo sprendžia gydytojas – pavienių tyrimų neprivaloma atlikti periodiškai.

Be to, atėjus pasitikrinti profilaktiškai suaugusiajam (išskyrus profilaktinius patikrinimus dėl darbo, kurie yra mokami), kartą metuose gydytojas turi skirti visą kompleksą paslaugų – pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą.

Bendras kraujo tyrimas profilaktiškai suaugusiesiems atliekamas kartą per 2 metus, taip pat ir regėjimo aštrumo patikra, gliukozės kiekio kraujyje, bendras šlapimo tyrimas, išskyrus vyresnius kaip 65 metų asmenis, kuriems pastarieji trys tyrimai profilaktiškai gali būti atliekami kasmet.

Tuo tarpu neprofilaktinio tyrimo tikslas – pagrįsti diagnozę, nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą. Jei gydytojas gali be tyrimų, įvertinęs klinikinius požymius, kompetentingai atsakyti į klausimus, kodėl pacientą vargina vienokie ar kitokie simptomai, ar pakankamas gydymo efektyvumas, ir prisiima atsakomybę už paciento gydymą, tyrimų skirti neprivaloma. Dėl to labai svarbu, kad pacientas aiškiai gydytojui įvardytų savo skundus, tiksliai nupasakotų požymius, rodančius organizmo funkcijų sutrikimą, patologinę būseną ar ligą.

Kada už tyrimus jau reikia susimokėti?

Pacientai, turintys teisę į PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, tyrimus gali pasirinkti ir savo iniciatyva, tik tada jų faktinę kainą apmoka patys. Pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas medicininiuose dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti, taip pat patvirtintas paciento ir gydytojo parašais. Už paslaugą mokama gydymo įstaigos kasoje.

Kokios tai gali būti sumos? Kur galima būtų su jomis susipažinti?

Mokamos paslaugos teikiamos pagal gydymo įstaigos vadovo įsakymu patvirtintą mokamų paslaugų teikimo tvarką (aprašą), kurioje nurodomi konkretūs mokamų paslaugų teikimo pagrindai ir kainos. Gydymo įstaiga turi užtikrinti, kad pacientai galėtų su ja susipažinti.

Jei pacientas įtaria, kad sumokėjo už tyrimus, už kuriuos galbūt nereikėjo mokėti, ką jam tokiu atveju reikėtų daryti?

Kai pinigai jau sumokėti, vertėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administracijos vadovą dėl nepagrįstai sumokėtų lėšų grąžinimo. Jei gautas gydymo įstaigos atsakymas netenkintų, reikėtų su skundu kreiptis į TLK pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Informuojame, kad visus rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju ligonių kasų gyventojų informavimo telefonu (8 5) 232 2222.

Kokios bausmės laukia gydytojo/gydymo įstaigos vadovo neteisėtai „apmokestinus“ tyrimą?

TLK atlieka gydymo įstaigų patikrinimus dėl galimai neteisėtų pacientų mokėjimų. Nustačius pažeidimus, įstaigai rekomenduojama grąžinti paciento neteisėtai sumokėtas lėšas.

 

Rasa JAKUBAUSKIENĖ