Manoma, kad apie 50 proc. žmonių kenčia dėl nenumaldomo poreikio judinti kojas. Dažniausiai tai būna neramių kojų sindromo, lėtinės jutiminės–motorinės ligos, požymis. Nemalonūs, skausmingi pojūčiai kojose atsiranda gulint lovoje ir bandant užmigti.

Padeda vaikščiojimas

Keturiasdešimtmetė Rūta Jancevičienė į angiochirurgą kreipėsi dėl miego sutrikimų. Skundėsi, kad dažnai naktimis neužmiega dėl labai nemalonių pojūčių kojose. „Kartais jos būna sunkios, šąla, kartais jas degina, neretai atrodo, kad jose šampano burbuliukai sproginėja“, – negalavimo požymius vardijo moteris. Ypač bėdos sustiprėjo besilaukiant kūdikio. Vėliau šiek tiek palengvėjo, paskui nemalonūs pojūčiai vėl sugrįžo. Ilgą laiką dėl neramių kojų besikamuojanti pacientė buvo įsitikinusi, kad negalavimų priežastis – kraujagyslių sutrikimas. Dėl to moteris gėrė plečiamųjų vaistų, konsultavosi su angiochirurgu, kuris jokios ligos nenustatė.

Rūta pastebėjo, kad, atsikėlus ir pradėjus vaikščioti, palengvėja. Tačiau atsigulus nemalonūs pojūčiai grįžta. „Norisi miego, bet negali užmigti“, – skundėsi ji. Dažniausiai skausmingi simptomai pasireiškia miegant, tačiau, ligai progresuojant, jie pradeda varginti ir dieną, o vakare ar naktį dar labiau sustiprėja. Tokiam ligoniui sunku ilgiau pabūti nejudant. Jis negali ramiai atsisėdęs pavalgyti, paskaityti knygos, pažiūrėti televizijos laidos, važiuoti automobiliu ar skristi lėktuvu. Norėdamas išvengti skausmingų pojūčių kojose, žmogus priverstas keltis ir vaikščioti. Daliai sergančiųjų vaikščiojimas padeda – skausmas ir nemalonūs pojūčiai apslopsta, tačiau kai kuriems ligoniams ši priemonė neveiksminga, jie vis tiek jaučia nenumaldomą norą judėti.

Sutrikimo priežastys

Pasak šeimos gydytojo Ričardo Sabūno, neramios kojos – tai jutiminis ir judėjimo sutrikimas, sukeliantis dirginimo, dūrimo, skausmo pojūčius kojų raumenyse. Tyrimai rodo, kad nuo neramių kojų sindromo kenčia apie 50 proc. žmonių. Kadangi ligos simptomai ryškiausi naktimis, sutrinka miegas, ligonis dažnai pabunda, nepailsi. Atsiranda lėtinis nuovargis, depresija.

Nenustatyta, dėl kokių priežasčių išsivysto neramių kojų sindromas. Maždaug pusė sergančiųjų yra jauno amžiaus, bet nemažai ir brandaus amžiaus žmonių kenčia nuo šios ligos. „Neramių kojų sindromas dažniausiai pasireiškia nėščioms moterims per paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius ir išnyksta praėjus keturiems mėnesiams po gimdymo. Ši liga taip pat kamuoja turinčius antsvorio, rūkančius, geriančius daug kavos, vartojančius dideles antidepresantų, beta blokatorių dozes, vyresnio amžiaus žmones“, – teigė gydytojas R.Sabūnas. Kiti rizikos veiksniai – geležies, folio rūgšties, B12, kalcio trūkumas, mažakraujystė, Parkinsono ir kitos nervų ligos, endokrininės ligos – cukraligė, tireotoksikozė, kepenų veiklos nepakankamumas. Tiriant tokius pacientus, nerandama jokių specifinių nervų sistemos, kraujotakos ar raumenų pokyčių. Liga diagnozuojama tik remiantis tipiškais simptomais.

Nors specialistai pripažįsta, kad neramių kojų sindromas yra nervų liga, kas ją sukelia, nustatyti sunku. Manoma, kad sindromui atsirasti turi įtakos tam tikri veiksniai, pvz., paveldimumas, lėtinės ligos, ypač inkstų nepakankamumas, diabetas, reumatoidinis artritas ir periferinės nervų sistemos sutrikimai (rankų ir kojų nervų pažeidimas).

Kaip gydytis?

Pirmiausia reikia pašalinti priežastis, kurios galėtų sukelti neramių kojų sindromą: patariama nevartoti kavos, alkoholio, nerūkyti, vengti streso ir vartoti geležies, folio rūgšties, magnio, kalcio preparatus, jų turinčius maisto produktus.

Geležies daugiausia yra mėsoje, žuvyje, kiaušinių tryniuose, pupelėse, tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse, folio rūgšties – žalios spalvos lapinėse daržovėse, pvz., kopūstuose, magnio – jūros gėrybėse (krabuose, krevetėse), pupelėse, nesmulkintų grūdų gaminiuose, riešutuose, špinatuose, žirniuose, prieskoniniuose žalumynuose, ypač petražolėse.

Kai kurių mažakraujyste sergančių žmonių skrandis išskiria per mažai rūgšties, todėl jų organizmas prastai pasisavina geležį. Kad ji geriau rezorbuotųsi, patariama nevalgyti angliavandenių turinčių produktų (duonos, makaronų, cukraus ir ryžių). Baltymams virškinti ir geležiai pasisavinti reikia didesnio kiekio skrandžio rūgšties.

Kalcio gausu pieno produktuose, baltagūžiuose kopūstuose, brokoliuose, kiaušinių tryniuose, riešutuose, pupelėse.

Kaip ištverti susirgus?

Geresnę savijautą lemia ir pakeista gyvensena. Dėl nuovargio ir mieguistumo simptomai dažnai sustiprėja, tad pagelbėti gali griežtas miego režimas. Miegamajame turi būti ramu, vėsu ir patogu, gultis ir keltis reikia tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Reguliarūs fiziniai pratimai irgi padės geriau išsimiegoti. Geriausiai tinka tempimo ir atpalaiduojantieji pratimai, atliekami ne tik rytą, bet ir vakarą.

Atsiminkite – kuo mažiau judėsite, tuo simptomai stiprės. Dažnai geriausia yra atsikelti ir šiek tiek pakrutėti. Kai kuriems palengvėja vaikščiojant, rąžantis, maudantis karštame ar šaltame vandenyje arba masažuojant kojas.

Vakare reikėtų pamirkyti kojas šiltame vandenyje. Palengvėja ir nuo kontrastinių karšto ir šalto vandens vonelių (jos nerekomenduojamos nėščiosioms). Prieš miegą vertėtų išgerti puodelį putino žievės, ramunėlių ar verbenų arbatos, miegant šiltai užsikloti.