R. Dovydėno pieš.

„Pandemijos metu daugelis jaučia nerimą dėl ateities, baimę užsikrėsti arba yra psichologiškai palūžę dėl sustojusio gyvenimo. Kaip mobilizuotis, kad atlaikytume pandemijos iššūkius?“– klausia skaitytoja Danutė B. iš Raseinių rajono.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

COVID-19 grėsmė privertė žmones pasijausti pažeidžiamais. Bet būti pažeidžiamiems nereiškia būti bejėgiams. Žmonės gali patys valdyti baimę ir savo gyvenimą. Pateikiame keletą rekomendacijų: pirma, laikykitės higienos reikalavimų, dažniau plaukite rankas muilu; antra, tęskite pradėtus darbus ir laikykitės kasdienių įpročių tiek, kiek tik pavyks. Fizinė sveikata yra svarbi geros psichinės sveikatos prielaida. Daug kas dabar turi daugiau laiko sportui, bet nesimankština. Laikas pradėti tai daryti. Be to, galima užsiimti joga, autogeninėmis treniruotėmis ar bent jau knygų skaitymu.

Dažnam iš mūsų gali kilti klausimas: kaip keisti tarpasmeninius santykius su šeimos nariais, draugais ir kolegomis darbe?Patarčiau nieko nekeisti ir nepamiršti, kad draugai yra tie, su kuriais bendraujama. Šiandien žmogus, norintis pasikalbėti apie kažką kita nei koronavirusas, daro mums puikią emocinę paslaugą, nes tai pradžiugina. Tačiau ir patys galime paskambinti draugams ar įsijungti „Skype“. Tik prieš tai bent 2–3 min. pamąstykime, ar sugebėsime pasakyti ką nors daugiau nei „Na, kaip tu?“.

Pasaulio ir Lietuvos istorijoje netrūksta žmogaus dvasios stiprybės pavyzdžių. Nepamirškime, kad du šimtus metų mūsų protėviai priešinosi stipriausiai to meto Europos karinei organizacijai – kryžiuočiams. Ir ne tik priešinosi, bet ir plėtė valstybę. Prisiminkime naujausių laikų Sausio 13-ąją, kai Lietuvos dvasia (šimtų tūkstančių savo sūnų bei dukterų asmenyje) įveikė stipriausią to meto karinę jėgą. Ateina laikas, kai turime susiprasti laiko tėkmėje ir suvokti, kad mes patys lemiame savo gyvenimą. Tada nustojama bijoti, priekaištauti, inkšti, ieškoti kaltų. Šiuo sunkiu laikotarpiu turime elgtis taip,kaip, mūsų nuomone, elgtųsi tikras žmogus.

Nors antivirusiniai vaistai dar nesukurti, šiuolaikinės visuomenės jau išsiugdė visą armiją psichologų. Tad jų balsas turi skambėti kartu suraminančių medikų, ekonomistų bei politikų balsais. Internete gausu psichologų įžvalgų, pasisakymų apie karantiną. Deja, tai atskirų specialistų mintys – Lietuvoje tarsi nėra universitetų ir psichologijos katedrų, kažkur dingo psichologų asociacijos. Valstybės ekstremalių situacijų centras nemato, kad psichologinė pagalba visuomenei, milijonų žmonių psichinės sveikatos palaikymas yra sudėtinė ekstremalių situacijų valdymo dalis. Psichologinės pagalbos teikimas turėjo tapti lengvesnis ir labiau prieinamas, o dėl karantino tapo itin sudėtingas. Belieka tikėtis, kad tokia padėtis ilgai netruks ir specialistų žiniomis bus pasinaudota.

Bloga Lietuvos valdžios komunikacija jau tapo didele mūsų Vyriausybės veiklos ekstremaliomis sąlygomis problema. Pateiksiu tik du pavyzdžius: pirma, reikia didinti koronaviruso testavimo apimtis; antra, reikia dezinfekuoti traukinių stotis, aerouostus, jūrų uostus. Juk kasdien TV ekranuose matome, kad užsienyje minėtose potencialiose žmonių susibūrimo vietose purškiami dezinfekciniai skysčiai.

Šiuo metu svarbiausia priemonė viruso plėtros ribojimui – saviizoliacija, karantinas. Tačiau yra žmonių, kurie pamiršta savo atsakomybę ir sapalioja, kad viruso nebijo. Jiems tiktų priminti, kad atsakome ne tik už save, bet ir už vaikus, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius – visus, kurie negali savimi pasirūpinti. Sudirgęs, įsibaiminęs žmogus to nepadarys, todėl privalome pasirengti ir nepasiduoti gandams, kuriuos kartais platina ne tik kvailiai, bet ir mums priešiškų šalių informacinės tarnybos, kryptingai skleidžiančios melagingas naujienas.