Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje situacija dėl naujų užsikrėtimų koronavirusu lieka įtempta. Vieni suserga lengva šios ligos forma, kiti perserga sunkiai ir yra lydimi ne vieną savaitę besitęsiančių komplikacijų. Sunkus būna ne tik sveikimas, bet ir reabilitacija po ligos.

Remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, Kauno klinikų reabilitacijos specialistai parengė ir adaptavo reabilitacijos gaires persirgus COVID-19 ir pateikė patarimus, kaip namuose greičiau atsigauti po ligos. Pasak Reabilitacijos klinikos vadovo prof. Raimondo Kubiliaus, šios rekomendacijos padės greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Ar visuomet žmonėms, persirgusiems COVID-19 liga, reikalinga reabilitacija?

Liga skirtingai paveikia kiekvieną žmogų, tačiau jėgas iš paciento gali pasiglemžti nepriklausomai nuo jo amžiaus, buvusio fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, sportininko ar visiškai nesportavusio žmogaus. Nukritęs kūno svoris, sumažėjęs ar net prarastas fizinis pajėgumas, apatiška psichologinė savijauta, sutrikęs miegas arba, priešingai, per didelis mieguistumas – tai tik dalis požymių, varginančių persirgusiuosius COVID-19 infekcija.

Todėl remdamiesi PSO rekomendacijomis parengėme savipriežiūros vadovą pacientams ir jų šeimos nariams. Pagal dažniausius vyraujančius liekamuosius simptomus pacientas gali pasirinkti rekomenduojamus pratimus. Juos atliekant kasdien ne tik stiprinama fizinė būklė, bet ir išsivaduojama iš varginančių simptomų. Tai yra labai svarbu, nes po ligos daugumai žmonių netgi savarankiškai pavedžioti savo augintinį būna ganėtinai didelis iššūkis. Daugumai pacientų visiškai reabilitacijai prireikia 6–12 savaičių, o daliai jų ir ilgesnio laiko.

Kokie dažniausi liekamieji reiškiniai pacientams, persirgusiems COVID-19 liga?

Šiandien turime dar vieną naują patologiją – būklę, persirgus COVID-19 liga, kai ligos sukelti simptomai išlieka daugiau nei tris mėnesius. Dar vadinamajam Ilgalaikiam COVID-19 sindromui yra būdingi šie ilgai nepraeinantys simptomai: didelis nuovargis (dėl kurio pacientai nebegeba arba dalinai nebegeba atlikti kasdienių darbų), išliekantis dusulys, sąnarių, krūtinės, galvos skausmai, kosulys, negrįžtančios uoslės ir skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito netekimas bei galvos svaigimas. Šie simptomai gali varginti apie 10–20 proc. pacientų, persirgusių COVID-19 liga. Pats dažniausias simptomas – nuovargis, kuris pasireiškia bent 7–8 pacientams iš dešimties. Pacientams būtinas papildomas kasdienis fizinis aktyvumas, stiprinant organizmą. Taip vaduojamasi iš organizmą kaustančių simptomų.

Kokios rekomendacijos pacientams, kuriems gydymo metu buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija?

Daliai pacientų, kuriems taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, išlieka balso prikimimas, taip pat ne visai atsistatęs rijimo refleksas. Minimiems pacientams iš pradžių rekomenduojama nevarginti balso. Stengtis nekalbėti garsiai, iš anksto perspėti šeimos narius, kad kalbantis jiems gali prireikti poilsio pertraukėlių. Beje, rekomenduojama niūniuoti įvairius garsus, nes taip treniruojamas balsas.

Taip pat po intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos gali būti sunku ryti maistą ir skysčius, nes nusilpsta rijimo procese dalyvaujantys raumenys. Iš pradžių pacientams rekomenduojama rinktis skystesnės konsistencijos maistą, t. y. minkštos ir drėgnos konsistencijos, susmulkintus maisto produktus. Rekomenduojama valgyti tylioje aplinkoje, nesiblaškant.

Turbūt ne ką svarbesnis ir streso bei nerimo valdymas?

Taip, kaip ir fizinis aktyvumas, jis yra geros savijautos pamatas. Turime kasdien prasimanyti gerų emocijų, kurios būtinos visų pateiktų rekomendacijų laikymuisi. Persirgusiems COVID-19 liga rekomendacijos gerai savijautai išlieka universalios: būtina gerai pailsėti ir išsimiegoti, maitintis sveiku kaloringu baltyminiu maistu, stengtis kasdien siekti didesnio fizinio aktyvumo. Liga negali iš mūsų atimti socialinio gyvenimo – ryšys su draugais telefonu ar internetu padės sumažinti vienišumo jausmą.

Kodėl rekomendacijose kalbama apie dozuotą fizinį aktyvumą? Ką tai reiškia?

Po truputį, dozuotai reikėtų didinti bet kokį fizinį aktyvumą. Iš pradžių, kad ir labai mažas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, gulint ar sėdint judinti galūnes, yra itin reikšmingas. Specialių rekomenduojamų pratimų atlikimas grįžus iš ligoninės padės greičiau sveikti po sunkios COVID-19 formos. Didesnis ir įvairesnis, laipsniškas fizinis aktyvumas rekomenduojamas stipresniems pacientams. Akivaizdu – kuo ilgiau pacientas galės kasdien mankštintis, tuo geresnė bus jo fizinė bei psichologinė savijauta. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju bet koks judėjimas, netgi jei pacientas tai gali daryti tik su lazdele ar kita pagalbine priemone, yra labai reikšmingas. Žinoma, visos fizinės veiklos pacientui turi būti saugios – būtina pritaikyti aplinką, jog sergantysis nepaslystų ar nepargriūtų.