J.Anušauskienė: „Arterinė hipertenzija veikia organus taikinius – smegenis, akis, širdį, inkstus, kraujagysles. Per ilgą laiką šiems organams gali būti pakenkta nebeatitaisomai.“

Tai liga, kuri ilgą laiką gali ir nesukelti didelio diskomforto, galima jos net ir nejausti, tačiau ji tyliai žudo gyvybiškai svarbius organus ir net gali baigtis netikėta mirtimi. Taip, tai arterinė hipertenzija. Siekiant atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį į grėsmingas pasekmes turinčią ligą, gegužės 17-ąją paminėta Pasaulinė hipertenzijos diena.

Negailestinga statistika

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų.

Šių metų sausį nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė 2 342, vasarį – 1 868 žmonės, – rodo išankstiniai Higienos instituto duomenys. Tai išties didžiausi skaičiai, palyginti su kitomis mirties priežastimis. Pvz., nuo antroje vietoje pagal mirtingumą esančių piktybinių navikų sausį mirė 679, vasarį – 625 žmonės.

Didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų lemia ir arterinė hipertenzija, t. y. padidėjęs kraujospūdis arterijose.

Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių liga, nepavojingas kraujospūdis iki 140/90 mm Hg, tačiau didesnį kaip 140/90 mm Hg būtina mažinti.

Simptomų gali ir nejausti

Iš kokių požymių žmogus galėtų suprasti, kad jam pradeda reikštis arterinė hipertenzija? Gydytoja kardiologė, vadovaujanti Respublikinės Klaipėdos ligoninės Kardiologijos skyriui, Jūratė Anušauskienė sako, kad pirmieji simptomai – galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, bei svaigimas.

Jūratė Anušauskienė

Jūratė Anušauskienė

„Kartais žmogus į šiuos signalus nekreipia dėmesio, jei skauda – išgeria vaistų nuo skausmo. Tai kartojantis organizmas adaptuojasi prie didesnio spaudimo ir pradeda jo nebejausti. Būna ir taip, kad gydytojas, pamatavęs spaudimą, randa, kad sistolinis – viršutinis – kraujospūdis siekia net 200 mm Hg, o ligonis, pripratęs prie jo, nieko nejaučia“, – pasakoja gydytoja J.Anušauskienė.

Todėl ji pataria visiems, kurie dar neįtaria turį šių problemų, bent retkarčiais pasimatuoti spaudimą – juk tai galima padaryti kiekvienoje vaistinėje. Pastebėjus nukrypimus nuo normos, pranešti apie tai šeimos gydytojui.

Dusulys ir mirgėjimas akyse

Arterinė hipertenzija, be galvos skausmo, dar gali reikštis ir šiais simptomais: pasikartojančiu kraujavimu iš nosies, įvairaus pobūdžio skausmais krūtinėje ar širdies plote, dusuliu fizinio krūvio metu, koordinacijos sutrikimais.

Jei kraujospūdis pakyla staiga, gali varginti drebulys, aptemimas ir mirgėjimas akyse, didelis baimės jausmas. Šių simptomų patartina neignoruoti, o ieškoti priežasčių, kas juos sukėlė. Labai dažnai dėl to būna kaltas aukštas kraujospūdis.

Pirminė ar antrinė hipertenzija?

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė arterinė hipertenzija – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dėl kurio ilgainiui, tinkamai negydant, pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai. Pirminė arterinė hipertenzija, J.Anušauskienės pateiktais duomenimis, diagnozuojama daugiau nei 90 proc. atvejų ir tik keliems procentams – antrinė hipertenzija, kurios priežastis gali būti inkstų ligos, kai kurios įgimtos ligos, augliai ir kt.

Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų ir paros laiko, miego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų ir kt. priežasčių. Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas.

Sekite kraujospūdį

Kai žmogui jau diagnozuota arterinė hipertenzija, savo kraujospūdį jis turi sekti kasdien ir vizito metu duomenis parodyti gydytojui.

Vieni pacientai tuos duomenis užrašo ranka, kiti surenka kompiuteriu ir atspausdina, treti atsineša pačius kraujospūdžio matuoklius, mat šiuolaikiniai matuokliai duomenis išsaugo elektroninėje atmintyje. Gydytojas, peržiūrėjęs duomenis, gali pakoreguoti gydymą.

Kurios rankos spaudimą tikslinga matuoti? „Vieną kartą reikia pasimatuoti abiejų rankų spaudimą, nes reikia žinoti, ar spaudimas abiejose rankose vienodas. Jei daugmaž vienodas (galima apie 5 mm Hg paklaida), tada ateityje galima bus matuoti bet kurios rankos spaudimą. Žinoma, daugelis matuoja kairės rankos, nes taip patogiau. O jei kairės ir dešinės rankų spaudimas ženkliai skirsis, tuomet reikia pasakyti gydytojui, kad išsiaiškintų, kodėl taip yra“, – pasakoja gydytoja J.Anušauskienė.

Kaip matuoti kraujospūdį

  • Uždėjus manžetę žastas neturi būtų papildomai suveržtas drabužiais.
  • Kraujospūdį matuoti sėdint, po 5 min. ramybės, bent 30 min. po valgio, porą valandų po sunkaus fizinio darbo. Pusvalandį iki matavimo nerūkyti, nevartoti kofeino, nevartoti vaistų, kurių sudėtyje yra adrenergiškai veikiančių medžiagų, tokių kaip fenilefrinas ar pseudoefedrinas (šių medžiagų gali būti lašuose akims ar nosiai).
  • Kraujospūdžio matavimo aparato manžetė dedama širdies lygyje. Matavimo metu nereikėtų kalbėti.
  • Skausmas, stresas, nerimas, padidėjusi kūno temperatūra, šlapimo pūslės, žarnyno perpildymas turi įtakos kraujospūdžiui.
  • Rekomenduojama kraujospūdį matuoti du kartus – ryte ir vakare, bent tris dienas per savaitę.

Pagrindinės klaidos

Kad kraujo spaudimas taptų normalus, kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną. Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, prireikia papildomai vartoti vaistų.

Gydytoja kardiologė J.Anušauskienė, paklausta, kokias klaidas, gydydamiesi arterinę hipertenziją, dažniausiai daro pacientai, atsakė: nesilaiko gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo.

„Būna, kad jie arba negeria paskirtų vaistų, arba nustoja juos gerti susinormalizavus spaudimui, arba savavališkai susimažina dozę“, – apgailestauja gydytoja.

Ką daryti žmogui, jei net vartojant vaistus kraujospūdis pasiekia pavojingą ribą? Šiems atvejams ligonis turi turėti tokių greitai veikiančių receptinių vaistų kaip kaptoprilis ar moksonidinas. Tačiau nuolatinį gydymą, – akcentuoja kardiologė, – reikia derinti su šeimos gydytoju ir kardiologu.

Nenumokite ranka

Kokios bus pasekmės, jei kraujospūdis nebus reguliuojamas?

„Arterinė hipertenzija veikia organus taikinius – smegenis, akis, širdį, inkstus, kraujagysles. Per ilgą laiką šiems organams gali būti pakenkta nebeatitaisomai. Pvz., vykstant mikroinsultams smegenyse susidaro židinukai, kurie pakenkia suvokimui, orientacijai. Nekontroliuojant spaudimo gresia miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies nepakankamumas, regos sutrikimai, kraujagyslių pažeidimai ir aterosklerozės progresavimas“, – paaiškina kardiologė.

Rekomendacijos esant padidėjusiam kraujo spaudimui

  1. Laikykitės gydytojo rekomendacijų.
  2. Periodiškai matuokite arterinio kraujo spaudimą.
  3. Venkite antsvorio. Siekite, kad kūno masės indeksas būtų mažesnis negu 25. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, bei kurių kraujyje yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Tyrimai rodo, kad atsikračius 5 kg svorio kraujospūdis gali sumažėti net 5 mm Hg.
  4. Sveikai maitinkitės: valgykite daugiau vaisių, uogų ir daržovių, mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčio ir riebaus maisto, mažiau produktų, turinčių kofeino.
  5. Vartokite mažiau druskos (ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną, maisto papildomai nesūdykite);
  6. Nerūkykite. Rūkymas pasunkina hipertenziją ir yra vienas svarbiausių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
  7. Atsisakykite alkoholio. Jeigu to nepavyksta padaryti, bent jau gerkite jo mažiau.
  8. Venkite streso.
  9. Pakankamai miegokite.
  10. Darykite vidutinio intensyvumo dinaminius fizinius pratimus 50–60 min. per dieną, 3 ar 4 kartus per savaitę.
  11. Venkite staigių klimato zonos pakeitimų, prieš keliones lėktuvu pasitarkite su gydytoju.

 

Birutė Litvinaitė