Vietoj oro drėkintuvo – šlapias rankšluostis ant radiatoriaus, indas su vandeniu. Tokį vaizdą dar galima pamatyti kai kuriuose butuose šaltuoju metų laiku. Žmonės tikisi, kad šios senos priemonės padidins patalpų drėgnumą ir taip padės išvengti kai kurių ligų, pagerės sausėjančios odos būklė. Ar tikrai?

Per mažai informacijos

Deja, spalio mėnesį bendrovės „Philips“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 70 proc. respondentų Baltijos šalyse teigia, kad jiems nepakanka informacijos apie neigiamą sauso ir užteršto oro poveikį sveikatai, taip pat jie neturi pakankamai žinių, kaip spręsti šią problemą.

Net 53 proc. lietuvių sako, kad netikrina ir nematuoja savo patalpų oro kokybės bei drėgmės lygio. Tad namuose dažnai būna kur kas sausiau ir šilčiau nei lauke. Taip esame nuolat priversti susidurti su dideliais temperatūros pokyčiais, kurie kenkia sveikatai.

Du iš trijų lietuvių teigia, kad, prasidėjus šildymo sezonui ir smarkiai išsausėjus orui patalpose, juos pradeda varginti įvairios ligos. Daugiau nei 70 proc. apklaustų respondentų Baltijos šalyse pripažįsta, kad sausas ir užterštas oras patalpose yra vienas svarbiausių veiksnių, keliančių tokias sveikatos problemas kaip išsausėjusi ir smarkiai pajautrėjusi oda bei mažesnis imuniteto atsparumas įvairioms šaltojo sezono ligoms.

Kenkia ne tik odai

„Išsausėjęs oras ilgainiui pradeda dirginti odą ir gleivines. Oda gali pradėti pleiskanoti, užsivesti uždegiminiai mechanizmai, paūmėti alergijos, prasidėti antriniai infekciniai (bakteriniai, grybeliniai) procesai. Todėl šaltuoju metų laiku, daugiau laiko praleidžiant šildomose patalpose, paūmėja lėtinės uždegiminės sergančiųjų ligos. Dėl dirginamos nosies ir akių gleivinės lengviau prisikabina virusai, alergenai“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja rezidentė dermatologė Eglė Jankuvienė.

Be to, sausa oda, anot jos, greičiau sensta, suglemba, greičiau formuojasi mimikos raukšlės.

Išsausėjęs oras patalpose ypač kenkia mažiesiems, nes jie per minutę įkvepia du kartus daugiau oro, todėl išsausėjęs ir užterštas patalpų oras daro itin didelę žalą jų organizmui. Vaikų imuninė sveikata tampa kur kas labiau pažeidžiama įvairių virusų ir bakterijų.

Kas provokuoja paūmėjimus

Ar sausas patalpų oras šildymo sezono metu gali paskatinti kokias nors alergines reakcijas, sukelti lėtinių ligų paūmėjimus?

Gydytoja vaikų pulmonologė-alergologė medicinos mokslų daktarė Agnė Jagelavičienė teigia, kad dėl alerginių ligų paūmėjimo šildymo sezono metu nėra kaltas vien tik sausas oras patalpose.

Agnė Jagelavičienė

„Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, susideda keletas veiksnių. Astmos priepuolius labiau provokuoja sausas šaltas oras lauke. Be to, alerginių ligų paūmėjimai yra susiję su oro sąlygų svyravimu. Ir ne tik. Lėtinėmis, ypač alerginėmis, ligomis sergančių pacientų srauto padidėjimas vėstant orams yra susijęs su didesne tarša, kietųjų dalelių ore kiekio padidėjimu, taip pat lengvesniu infekcinių ligų sukėlėjų perdavimu oro-lašeliniu būdu“, – sako ji.

Anot gydytojos, alerginių ligų paūmėjimą gali paskatinti ne tik per sausas, bet ir per drėgnas oras. Žmogus, alergiškas pelėsiui, daug blogiau jausis per drėgnoje aplinkoje, kurioje veši pelėsis, nei sausoje.

Prasidėjus šildymo sezonui akivaizdžiai pablogėja asmenų, alergiškų namų dulkių erkėms, savijauta, ypač tų, kurie pamiršta naudoti ligą kontroliuojančius preparatus.

Jautresnė gleivinė

Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, į gydymo įstaigas dažniau kreipiasi ir lėtinėmis kvėpavimo ligomis nesergantys asmenys.

„Taip, sausame ore lengviau skraido alergenai, tačiau eksperimentiškai nustatyta, kad pačiam sausam orui santykinai jautresnė sveikų tiriamųjų nei astma sergančiųjų gleivinė, nes pastaroji padengta gausesniu gleivių sluoksniu ir todėl atsparesnė išdžiūvimui“, – teigia A.Jagelavičienė.

„Nepriekaištingai funkcionuojanti kvėpavimo takų gleivinė – ne mūsų vienų nuopelnas. Tai priklauso ir nuo gleivinės savininko sveikatos būklės, vartojamų preparatų, bet kartu ir nuo išorės veiksnių. Kvėpavimo takų gleivinių funkcija labai priklauso nuo įkvepiamo oro drėgmės ir šilumos, taip pat – laiko, kiek kontaktuojama su nepalankiu veiksniu. Kvėpavimo takų epitelis susijęs ne tik su oro išvalymu, bet ir su drėgmės kondensavimu. Jeigu aplinkos oras sausas, kvėpavimo takų gleivinė visais įmanomais būdais stengiasi jį sudrėkinti. Padažnėja kvėpavimo dažnis, kad pagerėtų ventiliacija, ilgainiui tai gali lemti uždegiminių faktorių kvėpavimo takuose išsiskyrimą, jų kiekio didėjimą ir bendros savijautos blogėjimą. Sausas oras pablogina vadinamąjį mukociliarinį klirensą, kuris labai svarbus gleivinių šildymui ir drėkinimui. Epitelis, intensyviai dirbdamas, dehidratuoja ne tik dėl drėgmės netekimo: jis lupasi, į jį priplūsta uždegiminių ląstelių ir faktorių, didėja kraujagyslių pralaidumas – vystosi uždegimas. Jeigu tokiu atveju gleivinės burkimas „tvarkomas“ gleivines sutraukiančiais purškalais, gali dar labiau pablogėti nosies epitelio būklė“, – aiškina gydytoja.

Pasak jos, esant žemai temperatūrai ir mažai santykinei drėgmei, lengviau plinta kvėpavimo sistemos infekcinių ligų sukėlėjai. Tai lemia padidėjusios virusų išgyvenimo galimybės ir didesnis jų perdavimo efektyvumas kosint ir čiaudint. O didesnė nei 40 proc. santykinė oro drėgmė mažina virusų plitimą.

Kaip išvengti ligų?

Dr. A.Jagelavičienė, paklausta, kaip išvengti sauso oro bei kitų veiksnių nulemtų ligų, pirmiausia pataria palaikyti optimalią patalpų drėgmę (nuo 40 iki 60 proc.).

„Aplinkos oro drėkinimas mažina nosies gleivinės sausumą bei užburkimą. Įdomu tai, kad oro drėgmės padidinimas lemia suvokimo apie oro kokybės patalpoje pagerėjimą. Apklausose sveiki tiriamieji nurodė, kad sumažėja ar net dingsta akių bei viršutinių kvėpavimo takų dirginimo pojūtis, o drauge pagerėja darbo efektyvumas ir miego kokybė“, – teigia ji.

Jeigu neturime drėkintuvo, galbūt namuose turime inhaliatorių? Pakvėpuoti vandens garais gydytoja A.Jagelavičienė pataria vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus – nosies ir ryklės sausumą, perštėjimą, kosčiojimą. Tokia procedūra padės apsivalyti gleivinėms nuo smulkių dalelių, sudrėkins jas ir padės organizmui greičiau tvarkytis su infekcijos sukėlėjais ar kitais kvėpavimo takų dirgikliais.

Kiti gydytojos patarimai

1. Kvėpuoti pro nosį.
2. Vėdinti patalpas ir eiti pasivaikščioti (jeigu nėra gerokai padidėjusi oro tarša).
3. Laikytis higienos taisyklių: plauti rankas, kosėti ir čiaudėti į alkūnę.
4. Gerti daug vandens.
5. Sergant vengti kontaktų su kitais žmonėmis.

Sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis alergologė pataria laiku ir tinkamomis dozėmis vartoti ligą kontroliuojančius medikamentus. „Jeigu ilgą laiką pacientai gerai jautėsi ir nereikėjo ligą kontroliuojančių vaistų, neretai tenka priminti, kad jų gleivinė yra hiperreaktyvi ir todėl reikalingos specifinės priemonės. Taip pat svarbu sekti oro taršos rodiklius ir vengti ekstremalių oro temperatūros svyravimų“, – pataria specialistė.

O kaip sudrėkinti odą?

Gydytoja rezidentė dermatologė E.Jankuvienė sako, kad yra nemažai būdų, kaip efektyviau užtikrinti odos drėkinimą, skatinti kolageno sintezę.

„Biorevitalizacija – tai procedūra, kurios metu yra atliekamos mažo tankio hialurono rūgšties injekcijos. Hialurono rūgšties molekulės prie savęs pritraukia ypač daug vandens molekulių, todėl ši procedūra veikia kaip labai stiprus drėkiklis. Tai vienas efektyviausių būdų drėgmei odoje išlaikyti ir senėjimui atitolinti. Svarbu, kad injekcijas atliktų gydytojas dermatologas. Jis parinks tinkamus ir saugius preparatus“, – pasakoja E.Jankuvienė.

Ji taip pat ragina rinktis drėkinamuosius kremus, serumus, kaukes, kuriuose yra hialurono rūgšties. Tokios kosmetikos geriausiai ieškoti vaistinėse.

Išvengti dehidratacijos, anot gydytojos, padės vandens gurkšnojimas mažomis porcijomis visą dieną.

„Sausa oda reikia labai rūpintis. Ir ji atsidėkos“, – teigia dermatologijos rezidentė.

Birutė Litvinaitė