„Noriu žinoti, kokios priemonės padėtų kuo ilgiau išlikti sveikam ir jaunatviškam?“ – domisi mūsų skaitytoja 45 metų Regina iš Prienų

Kristina Šnirpūnienė

Atsako vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Pagyvenusių žmonių ligas ir jų atsiradimo priežastis puikiai nusako posakis: jaunystės nuodėmės senatvėje atsiliepia.

Jei didesnę gyvenimo dalį žmogus rūkė, vyresniame amžiuje padidėja rizika sirgti lėtinėmis kvėpavimo takų, onkologinėmis ligomis. Jeigu žmogus mažai judėjo arba dirbo ypač sunkų fizinį darbą, vėliau gali atsirasti rizika susirgti sąnarių ar stuburo ligomis. Jeigu nesirūpino savo mityba, mėgo riebų maistą ir dėl to turi antsvorio, didėja diabeto, insulto ir infarkto rizika. Dėl ilgalaikio streso gali pradėti kilti kraujospūdis.

Raukšlės ar odos lygumas neparodo tikrojo amžiaus, svarbiausia – nesenti protu, siela ir kūno galimybėmis. Nuolat sau keliant naujus iššūkius, nesileidžiant tingėti, jaunystę tikrai galima ilgiau išsaugoti. Vienos paprasčiausių priemonių yra sportas, grūdinimasis. Reiktų daugiau judėti, o jeigu sveikata neleidžia aktyviai sportuoti, tai nors kas rytą daryti lengvą mankštą.

Rinkitės neriebų, daug angliavandenių neturintį maistą, venkite pusfabrikačių, gaminkite patys, valgykite savo sode išaugintas daržoves ir vaisius.

Taip pat svarbu atsisakyti žalingų įpročių. Protinei veiklai ypač naudinga pradėti spręsti kryžiažodžius, dalyvauti organizacijų veikloje, nes bendravimas, gaunamos žinios ir protinė veikla ne tik stiprina atmintį, bet ir suteikia vidinio džiaugsmo.

Kasmet svarbu profilaktiškai pasitikrinti sveikatą: atlikti nemokamus kraujo ir šlapimo tyrimus, dalyvauti nemokamose programose dėl storosios žarnos, prostatos vėžio ar kaulų retėjimo, taip pat pasitikrinti vidaus organus bei akis dėl glaukomos ir kataraktos, pasidaryti skydliaukės echoskopiją.

Jei vis dėlto sergate kokia nors liga ir tenka vartoti vaistus, darykite tai atsakingai ir nuosekliai, paisydami gydytojo nurodymų. Nevartokite vaistų vien dėl to, kad „kažkur rašė, kad reikia gerti profilaktikai“ arba „kaimynė geria, jai labai tinka“. Jei kaimynui kardiologas po patirto infarkto paskyrė gerti kardiologinį aspiriną, tai dar nereiškia, kad šie vaistai tinka ir infarkto profilaktikai. Aspirinas, kaip ir nemaža dalis ilgai ir savarankiškai vartojamų vaistų nuo skausmo, neretai sukelia skrandžio gleivinės pažeidimų, opaligę.