„Sergančiųjų depresija Lietuvoje netrūksta. Daugelis pažįstamų teigia, kad ruduo – depresijų metas. Ar iš tiesų?“ – klausia Nijolė.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

Kalbėti vien apie rudeninę depresiją nėra tikslu. Depresija – platesnė sąvoka. Tai gana dažna liga, mat kas 8-tas žmogus Lietuvoje bent kartą gyvenime ją suserga. Pagrindiniai simptomai – liūdesys, prasta nuotaika be aiškios priežasties. Depresija sergantys žmonės savo gyvenimą apibūdina kaip tuščią, neturintį prasmės, teigia, kad jų niekas nedžiugina, tiksliau, džiaugsmo nebeteikia tie dalykai, kurie anksčiau buvo patrauklūs: tam tikri pomėgiai, santykiai su artimaisiais, draugais, darbas. Jie mažiau fiziškai aktyvūs, nes jaučiasi išsekę, nieko negalintys, nenorintys. Sumažėjusį fizinį aktyvumą lydi psichologinis pasyvumas – nesinori skaityti, sekti naujienų, net žiūrėti televizoriaus. Depresija sergantys žmonės jaučia apetito stoką, negeba sukoncentruoti dėmesio, neramiai miega, yra nervingi.

Depresija neužklumpa staiga kaip gripas: vieną dieną sveikas, o kitą ligonis. Ši liga vystosi mėnesiais, metais. Ja sergančiam žmogui reikia pagalbos. Lygiai taip pat, kaip ir varginamam bet kurios kitos ligos. Juk gripu sergančiam žmogui nesakome: „Susiimk ir nesirk.“ O depresyviam žmogui dažnai mestelime būtent tokią frazę.

Tam tikru metu, pavyzdžiui, keičiantis sezonui, depresijos požymiai gali sustiprėti arba atsirasti tarsi iš niekur. Tai vadinamoji sezoninė depresija. Ji gali ištikti pavasarį, bet dažniau pasitaiko rudenį. Manoma, kad tai lemia sutrumpėjęs šviesusis dienos periodas, šykštesnė saulė, blankesnės spalvos.

Kaip nepakliūti į depresijos žabangus? Kadangi vienas iš šios ligos požymių – nesugebėjimas susikaupti, verta pasidomėti įvairiais dėmesio valdymo pratimais. Mes esame pratę lavinti kūną (mankštos), bet ne psichiką. Internete netrūksta dėmesio lavinimo užduočių, tereikia joms skirti 5–10 min per dieną, kad liūdna rudens nuotaikos neužkluptų.

Dar vienas svarbus depresijos požymis – bendravimo su aplinkiniais siaurėjimas. Taigi, kol nesusirgome, kuo daugiau bendraukime. Rudenį žmonės intuityviai to siekia – dažniau rengia vakarėlius, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Ruduo – geras metas įsitraukti į savanorišką veiklą, prisiminti, kad yra žmonių, kuriems blogiau nei mums, ir skirti bent valandą per savaitę būtent jiems. Palyginkime savo rūpesčius su žmonių, atsidūrusių slaugos ligoninėse ar turinčių materialinių bėdų, sunkumais.

Norint išvengti depresijos reikia sveikai maitintis, nes rudenį ima trūkti vitaminų, kitų maisto medžiagų. Šios ligos prevencijai ypač tinka žuvis, bananai, riešutai, šokoladas. Šių produktų verta turėti ant kasdienio pietų ar vakarienės stalo.

Dar tiktų masažas... Jei neturite tam lėšų ar laiko, galbūt yra artimas žmogus, kurį galėtumėte apsikabinti, padaryti jam masažą, o paskui jis tuo pačiu atsilygintų... Jei esate vienišas, keletą minučių per dieną pamasažuokite sau ausis.

Svarbiausia nekaltinti savęs dėl prastos nuotaikos, nekaltinti kosmoso, kad saulės mažiau. Geriau padarykite ką nors džiaugsmingo sau ir aplinkiniams.