Asmeninio archyvo nuotr.

Mūsų galvose nuolat sukasi įvairios mintys. Jos yra energijos rūšis, kurianti mūsų emocijas. Įsileisdami teigiamas mintis, jaučiamės drąsūs, mylintys, džiaugsmingi, išsaugom vidinę ramybę. Mintydami blogas mintis apie save ir kitus, išgyvename neigiamas emocijas, tokias kaip kaltė, gėda, apatija, sielvartas, baimė, pyktis, pavydas, puikybė. Šiuolaikinė medicina jau pripažįsta, kad stresas, nuolatinės neigiamos emocijos atitinkamai veikia ir žmogaus organizmą, gali net susargdinti. Kiekviena mūsų emocija yra susijusi su konkrečiu organu – lyg projekcija atitinkamoje organizmo vietoje. Streso ir pokyčių valdymo ekspertė Rita Regalė moko, kaip paleisti mums kenkiančias neigiamas emocijas.

Emocijos veikia kūną

Jei dažnai galvojame apie tai, ko bijome, išgyvenam baimės emocijas ir mumyse kaupiasi baimės energija. Baimė yra neigiama emocija, turinti neigiamos energijos, kurią organizmas atpažįsta kaip nedraugišką, keliančią diskomfortą, skausmą, ligas. Jei dažnai patiriam pyktį, kenčia inkstai, jei kritikuojame kitus, kenčia kepenys, tulžis, jei trūksta artimųjų palaikymo ir paramos, skauda nugarą, jei per daug prisiimam atsakomybės, darbų ir pareigų, jaučiam įtampą pečių juostoje, jei neišsakom, ką galvojam, nerealizuojam, neišreiškiam savęs, turim gumulą gerklėje, o vėliau ir skydliaukės problemas, jei „nevirškinam“ esamos situacijos, nerimaujam dėl ateities ir bijom kažką keisti, turim skrandžio, virškinimo sutrikimų. Kai jaudinamasi dėl artimųjų, kamuoja širdies ligos ir t. t.

Minčių sukurtos emocijos taip pat yra energija, kuri kaupiasi, sudarydama emocinį krūvį, dar kitaip vadinamą emocinį kūną. Geros emocijos stiprina mūsų kūną, o prastos silpnina ir kaip iškraipyta energija kelia mums diskomfortą. Kaip šiukšlės, nešvarumai mūsų aplinkoje, taip ir neigiamų emocijų energija yra teršalas, kuris suteršia mus. Jeigu esam linkę tvarkyti savo aplinką ir rūpintis fizinio kūno higiena, reguliariai praustis, siekiant aukštesnio emocinio intelekto būtina išsivalyti emocines šiukšles, kurios nuo pat gimimo kaupiasi per patyrimus ir emocinius išgyvenimus. Asmeniškai man artima mintis, kad didžiąją dalį sukaupto emocinio krūvio, užkoduoto šiuolaikiniu genų terminu, kiekvienas atsinešėme iš anksčiau, iš praeitų gyvenimų. Visos tos vaikystės traumos, emocinės patirtys, išgyvenimai, nuoskaudos, klaidingi įsitikinimai, mano nuomone, yra mums duota kaip ženklai, nuorodos, pamokos, kurias turėsime gyvenimo eigoje išmokti, kad jaustumėmės geriau, galėtume gyventi taikoj ir ramybėj su savim ir kitais. Yra veiksmingų ir saugių būdų atsikratyti visų sukauptų emocinių šiukšlių, trukdančių džiaugtis gyvenimu.

Flickr.cokm nuotr.

Flickr.cokm nuotr.

Emocinio krūvio išlaisvinimas

Savo seminaruose ar asmeninių konsultacijų metu mokau visiškai saugiai ir labai greitai atsikratyti sukaupto emocinio krūvio, taikant emocijų paleidimo techniką. Kodėl tai saugu? Todėl, kad čia nėra jokio šalutinio poveikio ir jokios magijos. Viską sąmoningai, laisva valia atlieka pats žmogus. Tik nereikėtų emocijų išlaisvinimo, paleidimo painioti su jų slopinimu. Kai skausmą, diskomfortą ar ligą slopiname vaistais, alkoholiu, nikotinu ar narkotikais, tai nėra išsivadavimas, tik emocinio krūvio keliamo skausmo malšinimas, kuris pagerina savijautą, tačiau nesprendžia problemos. Kadangi vaistai ar narkotikai (beje, ir alkoholis, ir nikotinas priskiriamas prie lėtai veikiančių narkotikų) veikia greitai ir teikia palengvėjimą, dažnas to ir griebiasi. Sumanesni supranta, kad tai saviapgaulė ir ieško kitokių, sveikesnių būdų. Kas sportuoja, kas užsiima kūryba, renkasi meno terapiją (piešia, lipdo, siuvinėja.), kiti renkasi gamtą, muziką, aromaterapiją. Tai tikrai atpalaiduoja, ramina, „nuleidžia garą“, bet, mano nuomone, tai veikia kaip dėmesio nukreipimas, kurio metu gauname teigiamų emocijų dozę, bet dažnu atveju tai dar nėra neigiamo emocinio krūvio atsikratymas ir išgijimas.

Rinkitės saugų būdą

Iš savo patirties žinau: kad pasiektume vidinę ramybę, anksčiau ar vėliau tenka išvalyti, paleisti tą ankstesnių išgyvenimų sukauptą naštą. Ir verta tai padaryti pačiu efektyviausiu ir saugiausiu būdu. Kodėl akcentuoju saugiausią būdą? Per pastarąjį dešimtmetį pati daug ką išbandžiau ir patikrinau „savo kailiu“, dalyvavau įvairiausiuose mokymuose, susipažinau su įvairiausių rūšių „stebukladariais“ ir netikrais mokytojais, žadančiais greitus sielos ir kūno išgydymo rezultatus. Supratau, kokius gerokai didesnius pavojus nei iššvaistytas laikas ar išleisti pinigai jie gali kelti. Saugiai atsikratyti neigiamo emocinio krūvio – tai reiškia prisiimti atsakomybę už save, o ne aklai atsiduoti į kitų rankas. Nereikia būti naiviam ir galvoti, kad kas nors mane išgydys ir suteiks nušvitimą. Turime suvokti, kad savo skausmą, nerimą ar ligą susikūrei pats, tad pats už ją ir esi atsakingas ir to neigiamo krūvio teks atsikratyti pačiam. Kitas žmogus tik gali parodyti, išmokyti, kaip tai padaryti, padėti tai padaryti, bet niekas nepadarys to darbo už tave.

Flickr.com nuotr.

Flickr.com nuotr.

Svarbiausia – stebėti save

Vaduojantis iš ypač didelio neigiamo emocinio krūvio, verta pradėti nuo specialių fizinių pratimų, masažo ir kvėpavimo technikų. Greitesnių rezultatų pasieksime derindami įvairias technikas su sąmoninga emocijų paleidimo praktika. Ši technika remiasi principu: pastebėti, pajausti diskomfortą kūne, vizualizuoti jį, suprasti, su kokia emocija bei mąstymo ir elgesio modeliu jis susijęs, padėkoti jam mintyse ir leisti tam tikru būdu pasišalinti, kitaip tariant – paleisti.

Stebėjimas yra esminis dalykas šiame procese. Mes gi žinom, kad kur mūsų dėmesys – ten teka energija. Jei jums ką nors dabar skauda, pabandykite pastebėti tą skausmą, įvertinti jo intensyvumą balais. Galbūt jūsų skausmas panašus į kažkokį daiktą, gal turi spalvą, formą? Kai visą dėmesį nukreipiat į tą vietą, belieka skausmui, kurį įsivaizduojate kaip peilį ar adatą ar dar kažką, padėkoti, kad jis buvo, kad padėjo suprasti, dėl ko jis atsirado, dėl kokių klaidingų minčių, įsitikinimų ir veiksmų jis dirba savo darbą – kelia jums skausmą. Padėkojus reikia priimti sprendimą atsisveikinti su juo – paleisti.

Ką reiškia priimti sprendimą paleisti? – dažnai manęs klausia klientai. Iš tiesų, ne visi nori atsisveikinti su skausmu, nes kai kam gali atrodyti, kad jis reikalingas, nes gali padejuoti ir taip atkreipti į save dėmesį, gali vengti ką nors daryti, nes jis mums padeda „negalėti“ – juk man skauda, sergu. Vienos emocijų paleidimo sesijos metu mergina vengė paleisti skausmą, kurį juto pečių juostoje, nes buvo įsitikinusi, kad jis naudingas, nes kai skauda, tuomet supranta, kad ir vėl pasirinko netinkamą darbo vietą. Skausmas padeda jai susivokti. Taip, jis tikrai perspėja, kad kažką darome ne taip. Bet skausmas – tai bloga energija, neigiamas emocinis krūvis, kuris yra kūne, o jo atsikračius, paleidus jį, nebereikės iš naujo išgyventi situacijų, kurios kaip veidrodis parodo, koks klaidingas mąstymo ir elgesio virusas gyvena mumyse. Reikia suprasti: jei paleisi, tuomet rasi geresnį darbą arba ir šitą pamilsi, o jei laikysi savyje, tai, susiklosčius panašiai situacijai, skausmai pasikartos.

Taip jau yra, kad daug žmonių net ir nenori būti sveiki, nes jei tikrai norėtų, surastų būdų, kaip tai padaryti greičiausiu būdu.

Ožiuko išvarymas

Prisimenu, kai sūnus buvo darželinukas, kaip ir dažnas vaikas nenorėdamas eiti miegoti, rodydavo „ožiukus“. Taip mes vadindavom tą man nepatinkantį jo nenorą eiti miegoti, kai namuose dar aktyviai „verda gyvenimas“. Kai priguldavau šalia jo, kad pasekčiau pasaką ir padėčiau jam užmigti, kartais (ir dažniausiai kai manęs dar laukdavo kiti reikalai ir norėdavau tą procesą paskubinti) atkeliaudavo pas vaiką tas “ožys“. Sykį jo paklausiau: „Kas tau neleidžia nusiraminti?“ Jis atsakė: „ožiukas“. Kai paklausiau, kur jis yra, vaikas atsakė, kad guli lovoje šalia. Aš paklausiau: „Ar gali to ožiuko paprašyti, kad išliptų iš tavo lovos?“ Jis atsakė: „Galiu“. Po akimirkos klausiu: „Na, kur dabar yra ožiukas? Jis sako: „Va ten, ant kilimo, vidury kambario.“ Aš atsikėliau, atsistojau ant kilimo krašto, rodau pirštu į vidurį ir klausiu: „Čia?“ Jis patvirtindamas linktelėjo. Tuomet aš pakėliau koją ir lyg kamuolį spyriau ir tariau „Čiuožk iš čia, ožy!“ „Ne mamyte, negalima taip!“ – prišokęs prie manęs sušuko sūnus. Jis pasilenkė žemyn ir lengvu rankos mostu, lyg švelniai pastumdamas, tarė: „Eik ožiuk, eik!“

Taigi, pirmiausia mes identifikavome emocinio diskomforto priežastį – tą vidinį jo erzulį, kurį sūnus įvardijo ir pavadino ožiuku. Antra, ką padarėme, tai vizualizavome tą ožiuką ir nustatėm jo buvimo vietą. Trečia, man pasiūlius, jis priėmė sprendimą atsisveikint su juo ir išprašė (šiuo atveju iš savo lovos). Ketvirta, kai aš su tuo ožiuku norėjau atsisveikinti nelabai draugiškai, sūnus išmintingai pataisė mane, gražiai paprašydamas jį išeiti. Čia svarbu suprasti, kad atsisveikinti per prievartą su skausmu, keliant naują diskomfortą, greičiausiai nepavyks. Sukauptos neigiamos emocinės energijos lengviau atsikratysime paleisdami ją su dėkingumu, su meile, švelniai. Kitaip tariant, blogį galima neutralizuoti tik gėriu.

Padės ne teorija, o įgūdžiai

Tikiu, kad vien pasiskaičius, kas čia parašyta apie emocijų paleidimą, iš pradžių gali būti nelabai aišku kas, kodėl ir kaip, bet išbandę ir patyrę praktiškai, suprasite, kad tai paprastas, mažas jūsų pačių kuriamas stebuklas, padedantis jaustis vis geriau ir geriau. Neįmanoma išmokti vairuoti automobilį ar žaisti krepšinį vien žinant principus ir taisykles, daryti tai praktiškai ir turėti puikius rezultatus irgi nėra paprasta – tam reikalingi įgūdžiai. Tačiau to tikrai galima ir verta išmokti. Jei neigiamos emocinės energijos sukaupta daug, ją paleisti prireiks daugiau pastangų. Būna, kad ji pasišalina tik įveikus tam tikrą skausmo ribą, kurią vienam pačiam pereiti ypač sunku.

Tradiciškai esame linkę bėgti nuo skausmo, patirti kuo daugiau malonumų, kad nejaustume skausmo (sielos skausmo). Kai dėl netinkamų įsitikinimų, išmokto klaidingo elgesio, emocinių traumų su savimi ar kitais  elgiamės ne taip, kaip derėtų, tuomet skauda sielą ir šį skausmą patiriam per kūno pojūčius, ligas. Šį skausmą galime laikyti savyje, slopinti, pasmerkdami save lėtai degradacijai, arba paleisti. Nusprendę paleisti, išsilaisvinam nuo sukaupto emocinio krūvio ir mums tampa lengviau įžvelgti tikrąsias visų nesėkmių priežastis, priimti racionalius sprendimus, keisti ir koreguoti savo elgesį, veiksmus. Kas kartą paleisdami diskomfortą keliančias emocijas tampame laisvesni ir pradedam sveikti, atkuriam sveiką santykį su savimi ir kitais, atrandam vidinę ramybę, turim daugiau energijos darbui, kūrybai, gyvenimo džiaugsmui.

 

Parengė Virginija Genienė