Suprasdamos pacientų nerimą dėl sveikatos ir bendros tvarkos pokyčių karantino metu, Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija atsako į dažniausiai kylančius klausimus.

Sergantieji lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonės turi didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu, tai labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė. Jeigu žmogus turi širdies, kraujagyslių, plaučių, inkstų ligą ar cukrinį diabetą, saviizoliacija ir reguliarus įprastinių vaistų vartojimas yra ypač svarbūs.

Tai svarbu ir pacientams po miokardo infarkto, insulto, turintiems padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, po organų transplantacijos, gydomiems imunitetą slopinančiais vaistais ir nėščiosioms.

Kaip dabar turiu vartoti vaistus nuo savo širdies ligos?

Tvarkingai vartokite Jūsų kardiologo arba šeimos gydytojo paskirtus vaistus. Pasikeitus būklei pasitarkite su kardiologu arba šeimos gydytoju dėl tolesnio vaistų režimo. Pasikonsultuoti ir gauti vaistų receptus pageidautina nuotoliniu būdu. Optimalu turėti 3 mėn. vaistų atsargas.

Jeigu susirgčiau COVID-19 infekcija, ar turėčiau atsisakyti kurių nors širdies vaistų?

Dabar socialiniuose tinkluose plinta nemažai klaidingos informacijos apie neigiamą kraujospūdį mažinančių ir priešuždegiminių vaistų poveikį užsikrėtusiems koronavirusu. Išanalizavus literatūrą, apimančią tik tam tikras teorines prielaidas apie galimą koronaviruso sąveiką su ląstelių receptoriais (tyrimai buvo atlikti tik su pelėmis), tvirtai teigiame, kad jokių patikimų įrodymų apie vaistų neigiamą poveikį nėra (ir praėjus tik 3 mėn. nuo naujo viruso atsiradimo negali būti). Kaip ir daugelis autoritetingų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kardiologų ir kitų specialistų draugijų, rekomenduojame tęsti paskirtus gydytojų vaistus; jų nutraukimas gali būti labai pavojingas dėl lėtinių ligų paūmėjimo, naujo miokardo infarkto ar insulto išsivystymo. Be to, Pasaulinė Sveikatos organizacija ir Europos Vaistų agentūra paneigė žinutę apie ibuprofeno sąsają su koronaviruso infekcijos blogėjimu.

Koks turėtų būti mano fizinis aktyvumas?

Namie darykite kvėpavimo mankštą ir fizinius, jogos pratimus, naudokite svarelius, kilimėlį, guminį kamuolį, žiūrėkite pratimų vaizdo įrašus. Jeigu esate vyresnis nei 60 m., pasivaikščiokite gamtoje – tose vietose, kur yra didelis atstumas tarp žmonių. Visgi, jums nerekomenduojama palikti namų be būtinos priežasties.

Kaip galiu apsaugoti save ir kitus nuo užsikrėtimo?

Apribokite socialinius kontaktus iki šeimos narių, laikykitės 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, kuo toliau – nuo sergančiųjų. Esant COVID-19 protrūkiui, nesilankykite viešose vietose, svečiuose, venkite viešojo transporto.

Jeigu šeimoje kartu gyvena seneliai, pasistenkite užtikrinti maksimalią jų izoliaciją nuo jaunesnių šeimos narių, venkite fizinio kontakto, kuo dažniau plaukite rankas ir valykite paviršius.

Objektai, kuriuos reikia dažnai valyti ir dezinfekuoti: stalai, durų rankenos, vonios ir tualetų įranga, telefonai, klaviatūros, planšetės. Po apsilankymų parduotuvėse ir kitose viešose vietose 20–30 sekundžių plaukite rankas vandeniu ir muilu. Dezinfekuokite rankas. Stenkitės neliesti akių, burnos, nosies.

Jeigu mano būklė pablogėtų, ar gaučiau pagalbos iš kardiologų?

Kardiologai ligoninėse yra pasiruošę teikti visas skubiai reikalingas paslaugas, nepriklausomai nuo užsikrėtimo koronavirusu, – gydyti miokardo infarktą, atlikti širdies zondavimą, implantuoti elektrokardiostimuliatorių, gydyti intensyvios terapijos skyriuje. Specialistai naudos asmeninės apsaugos priemones ir remsis gydymo protokolais, adaptuotais COVID-19 ekstremaliai situacijai. Taip pat vyks konsultacijos telefonu ir nuotolinis vaistų išrašymas. Prireikus bus skiriami vizitai laikantis ekstremalios situacijos ir karantino taisyklių. Saugant pacientus nuo užsikrėtimo ir mobilizuojant gydytojų pajėgas sunkiems ligoniams gydyti, planinės konsultacijos laikinai atidedamos.

VL