Veidaknygės pieš.

Šiemet Lietuvoje gripo sezono pradžia oficialiai paskelbta kiek anksčiau nei pernai, o iš pietų pusrutulio, kur žiemos sezonas eina į pabaigą, plūsta įspėjimai, kad šių metų gripo virusas yra itin agresyvus ir į ligos patalą jau paguldė kur kas daugiau žmonių nei įprastai. Kas mūsų laukia šį gripo sezoną, pasakoja šeimos gydytoja Inga Lapūnienė.

Kasmet atšalus orams girdime įvairių gąsdinimų gripu. Ar jo grėsmė nėra pernelyg sureikšminama?

Remiantis oficialia statistika, pernai nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų Lietuvoje mirė 20 žmonių. Deja, neturime tokios tikslios statistikos, kiek žmonių ir kokių kitų pasekmių sveikatai ši liga sukėlė. Skaičiai turėtų būti tikrai dideli.

Skaičiuojama, kad kasmet gripu suserga apie dešimtadalis populiacijos, todėl svarbu kalbėti apie gripo prevenciją. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kasmet nuo gripo komplikacijų Europoje miršta iki 17 tūkst. gyventojų. Australijoje, kur gripo sezonas jau baigiasi, palyginti su 2018–2019 m. sezonu, mirtingumas nuo gripo yra išaugęs dvigubai. Tai yra tikrai rimtas signalas mums, kad spėtume tinkamai pasiruošti artėjančiam gripo pikui.

Kalbate apie skiepus kaip apie priemonę apsisaugoti? Tačiau visuomenė gana skeptiška– ar skiepų kūrėjai visada atspėja kitą sezoną vyrausiantį gripo virusą?

Gripo virusas tuo ir ypatingas, kad labai greitai mutuoja, todėl nėra skiepo, apsaugančio nuo gripo visą gyvenimą. Iš dalies mūsų padėtis geresnė nei pietų pusrutulio gyventojų, kuriuos gripas užklumpa pirmiau. Mes kiek anksčiau sužinome, kokia gripo viruso atmaina vyrauja, tačiau niekas nesuteikia garantijos, kad iki mūsų platumų atslinkęs gripo virusas nebus dar kartą mutavęs. Iš oficialių pranešimų matome, kad šiais metais dominuoja gripo virusas, kuris sukelia sunkesnę ligos formą. Kiek teko domėtis, šiųmetė vakcina apsaugo nuo šios viruso atmainos, todėl ji turėtų būti efektyvi.

Ar sveikas, sportuojantis, gerai besimaitinantis žmogus gali susirgti gripu?

Gripo virusas puola visus – ir sveikus, ir jaunus, ir užsigrūdinusius, jei tik jie neturi skiepu suformuoto imuniteto. Pagrindinės rizikos grupės yra maži vaikai, senjorai, žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis. Nėščioms moterims gripas ypač pavojingas, nes didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo riziką. Paskiepytų mamų kūdikiai gimsta turėdami imunitetą, kuris, priklausomai nuo žindymo, tęsiasi nuo 3 iki 6 mėnesių.

Jei vis dėlto susirgome gripu, kaip gydytis?

Visų pirma gripą reikia nustatyti ir atskirti nuo peršalimo ligų. Peršalimas ir gripas nėra tas pat. Varvanti nosis, užkimusi gerklė ar kosulys – tai ne gripas.

Gripui būdingas šaltkrėtis, aukšta temperatūra, kaulų laužymas, raumenų skausmas, labai bloga savijauta, kurią irgi gali lydėti peršalimo simptomai, ypač įkyrus sausas kosulys. Susirgus gripu, labai svarbu pradėti gydytis nedelsiant, per pirmąsias dvi paras. Taigi, jei pasireiškia anksčiau minėti gripo simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs atitinkamus tyrimus ir laiku – antivirusinių vaistų.

Šiandien gripo virusas gali būti greitai ir efektyviai nustatomas nesudėtingai atliekamu tyrimu, kai paimamas mėginys iš nosiaryklės. Šis tyrimas leidžia patvirtinti arba atmesti gripo diagnozę, o jai pasitvirtinus, nustatyti, kokio tipo gripo virusas užklupo.

Kaip dažniausiai užsikrečiama?

Apsilankę tualete paprastai rankas nusiplauname. Tačiau nuspaudę lifto mygtuką ar telefonspynę, pasinaudoję prekių vežimėliu prekybos centre ar tiesiog atidarę duris, nepuolame kas kartą plautis rankų, nors gal minutę prieš mus liftu važiavo gripu sergantis žmogus. Gripo virusas aplinkoje išgyvena apie 15 minučių. Per tiek laiko statistiškai bent porą kartų paliečiame savo veidą, dažniausiai burnos sritį. Tiek ir pakanka, kad užsikrėstume gripu. Norint apsisaugoti nuo gripo, reikėtų dažniau plautis rankas, stengtis neliesti veido, vėdinti patalpas, gripo sezono metu vengti didelių susibūrimo vietų.