Šiandien sunku įsivaizduoti, kaip gydytume daugelį infekcinių ligų, jei nebūtų antibiotikų. Vis dėlto sveikatos apsaugą radikaliai pakeitęs išradimas dažnai vartojamas netinkamai ir neatsakingai. Sveikatos priežiūros specialistai nuolat primena, kad nesilaikydami gydytojų nurodymų dėl antibiotikų vartojimo savo organizmui galime ne padėti, o pakenkti.

Kaip gydytojas nurodė

Antibiotikai – medžiagos, slopinančios mikrobų dauginimąsi ir augimą arba tiesiog juos naikinančios, todėl šių vaistų atsiradimas laikomas vienu svarbiausių medicinos pasiekimų. Minėtų medikamentų prireikia siekiant įveikti bakterinės kilmės infekcijas, kurios, negydomos antibiotikais, gali būti pavojingos gyvybei.

Tačiau Pasaulinės supratimo apie antibiotikus savaitės, kuri minima lapkričio 13–19 dienomis, šūkis skelbia: „Prieš vartodamas antibiotikus, patarimo kreipkis į sveikatos priežiūros specialistą!“ Paprašyta paaiškinti, kodėl tai būtina, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Rašimaitė sakė, kad kai kurioms bakterinės kilmės infekcijoms būdingi peršalimo simptomai (peršalimu įprastai vadiname virusinės kilmės infekcijas), todėl pačių sergančiųjų gali būti klaidingai painiojamos su virusų sukeltomis ligomis, o pastarosios praeina savaime arba yra gydomos lengvinant jų simptomus, t. y paskiriant antivirusinių vaistų arba taikant imunoprofilaktiką. Todėl susirgus svarbu kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų, ar yra poreikis (bakterinė infekcija) vartoti antibiotikus.

„Taip pat nereikėtų pamiršti, kad peršalus susilpnėja organizmo imunitetas ir padidėja tikimybė užsikrėsti bakterinės kilmės infekcija. Skiriant gydymą antibiotikais būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių: ligos sukėlėją, jo atsparumą tam tikram antibiotikui, paciento organizmo savybes, vartojamus kitus vaistus, ligos eigą ir kt. Nuo to, kaip laikomasi gydytojų rekomendacijų dėl paskirtų antibiotikų dozės, vartojimo būdo, pertraukų tarp vartojimo, vartojimo su kitais vaistais ar net maitinimosi būdo, priklauso gydymo veiksmingumas, todėl sėkmingą gydymą užtikrins atsakingas antibiotikų vartojimas, laikantis visų gydytojo nurodymų“, – pabrėžia B.Rašimaitė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad antibiotikai kovoja su infekcija ir gali įveikti bakterinius plaučių ar gerklės uždegimus, bet ne paprasčiausią gerklės perštėjimą. „Jie nemažina temperatūros, nemalšina skausmo, nelengvina atsikosėjimo ir apskritai yra neveiksmingi gydant virusinės kilmės peršalimą. Jei gydytojas išrašė antibiotikų ir rekomendavo gerti vaistų nuo kosulio, reikia vartoti abu medikamentus, nes tai skirtingi preparatai, kurie vienas kitą papildo“, – sako B.Rašimaitė ir primena, kad tikrai nederėtų pajutus pirmuosius peršalimo požymius savarankiškai imti gerti anksčiau paskirtų, bet nebaigtų antibiotikų, nes taip elgiantis daromos net dvi klaidos: jei paskirtas gydymas antibiotikais, jį reikia tęsti tiek, kiek nurodė gydytojas, net jei jaučiatės geriau, o jei antibiotikų nepaskirta, juos vartodami tik silpninate savo imunitetą. Be to, vartojant kelis skirtingus preparatus, net antibiotikus su nereceptiniais vaistais, egzistuoja rizika, kad jie nederės vienas su kitu.

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Rašimaitė

Grėsmingas atsparumas

Netinkamai vartodamas antibiotikus žmogus kenkia ne tik sau: dėl to auga bakterijų atsparumas antimikrobiniams vaistams, o tai kelia didelių problemų visų žmonių sveikatai, visiems esamiems ir būsimiems pacientams.

Nors antimikrobinių vaistų atsiradimas buvo vienas ryškiausių medicinos pasiekimų, padėjusių suvaldyti daugelį infekcinių ligų, didėjantis mikroorganizmų atsparumas reikalauja sutelkti ypatingą dėmesį į tinkamą antimikrobinių vaistų skyrimą ir vartojimą, nes jei antibiotikai taps neefektyvūs, infekcinės ligos bus vėl mirtinos.

„Antibiotikai iš kitų vaistų išsiskiria tuo, kad mikroorganizmai laikui bėgant prie jų prisitaiko, t. y., nuolat vyksta procesas, kuris pasireiškia mikroorganizmų atsparumo didėjimu. Kuo intensyviau tam tikras antibiotikas vartojamas, tuo greitesnė tam tikrų rūšių mikroorganizmų atsparumo raida“, – sako specialistė ir priduria, kad ši problema yra globalinė.

Vartokime racionaliai

Anot medikų, užsiimti savigyda antibiotikais neatsakinga, o vienas iš būdų stabdyti atsparumo antibiotikams plitimą – racionalus jų vartojimas. NVSC specialistai primena, kad antibiotikus vartoti reikia tik tuomet, kai jie yra reikalingi, o gydytojo paskirtą dozę privaloma suvartoti per nurodytą laiką.

„Antibiotikus gali skirti tik gydytojas. Negalima įsigyti antibiotikų be recepto, kaupti juos vėlesniam laikui ir vartoti likusius po ankstesnio gydymo bei dalytis jų likučiais su artimaisiais ar draugais. Nuo peršalimo ar gripo antibiotikai nepadės, netgi gali sukelti šalutinį poveikį. Antibiotikai veiksmingi tik kovojant su bakterinės kilmės ligomis, o virusų sukeltų infekcijų jie neveikia. Taip pat jie nenumalšins galvos ar kitų kūno dalių skausmo“, – pabrėžia B.Rašimaitė.

Žiupsnelis istorijos

Pirmasis efektyvus antibiotikas – prancūzo medicinos studento Ernesto Diušeno 1896 m. atrastas penicilinas. Tačiau jo svarbą medicinai specialistai suvokė tik beveik po trijų dešimtmečių – tai 1928 m. padarė britų biologas ir farmakologas Alexanderis Flemingas, pastebėjęs mikromicetų gaminamos medžiagos antibakterinį poveikį. Antibakterinę medžiagą jis pavadino penicilinu ir 1929 m. publikavo jos aprašymą, o 1945-aisiais buvo apdovanotas Nobelio premija.

1932–1935 m. buvo atrasta artima antibiotikams sintetinių preparatų klasė – sulfanilamidiniai bakteriostatikai, vėliau iš įvairių bakterijų ir pelėsių  buvo išskirta kitų bakterijas naikinančių medžiagų, pavyzdžiui, 1943 m. streptomicinas, 1945 m. tetraciklinas, o 1960 m. medicinoje pradėtas naudoti pirmas gamtinių analogų neturintis sintetinis antibiotikas metronidazolis.

Parengė Rasa Žuolytė