Poliklinikos nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas sergančių kepenų ligomis žemėlapis atskleidė, kad daugiausia sergančiųjų 1000 gyventojų yra didžiųjų miestų: Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse. Mažiausias sergančių kepenų ligomis 1000 gyventojų skaičius nustatytas Kauno rajono, Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Sveikatos specialistai įspėja, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga – nebyli, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra.

„Kodėl sergamumo kepenų ligomis rodikliai didžiosiose Lietuvos miestų savivaldybėse didesni? Aš manau, kad čia atliekama daugiau profilaktinių tyrimų, tikslesnė diagnostika, žmonės, gyvenantys didesniuose miestuose, labiau rūpinasi savo sveikatos būkle, didesnis jų sąmoningumas ir dėmesingumas sau“, – žemėlapio rezultatus komentavo Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė, dietologė dr. Rūta Petereit.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas pilvo chirurgas Rimantas Baušys teigia, kad kepenų ligos pradinėse stadijose nepasireiškia stipriais simptomais, o kai jie atsiranda, dažnai jau būna per vėlu.

„Kalbant apie kepenų ligas, ankstyva diagnostika yra ypač svarbi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo kepenų ligų kasmet miršta apie 2 mln. žmonių ir šie rodikliai kasmet auga, kai kuriose šalyse sergamumas kepenų ciroze gali siekti net kelis proc. populiacijos, taip pat viena dažniausių ligų – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL). Štai Lietuvoje NASKL kasmet nustatoma 6 tūkst. moterų ir 4,6 tūkst. vyrų, kepenų cirozė aptinkama 1,5 tūkst. moterų ir 1,7 tūkst. vyrų. Su NASKL siejami tokie sveikatos sutrikimai kaip nutukimas, metabolinis sindromas, padidėjęs kraujospūdis, o kartais padidėjusių kepenų per nutukimą tiesiog nesimato“, – statistika apie kepenų ligas dalijasi gydytojas R. Baušys.

Specialistų teigimu, NASKL paplitimas Vakarų Europoje, JAV yra apie 25 proc., todėl tikėtina, kad ir Lietuvoje yra labai daug gyventojų, kuriems ši liga yra dar nediagnozuota.

Pasak gydytojos dietologės dr. R. Petereit, kepenų skausmo žmonės nejaučia, laiku nesikreipia į gydytojus, todėl kepenų ligos laikomos nebyliomis ir klastingomis ligomis.

„Kai kurie pacientai skundžiasi maudimu dešinėje pošonkaulinėje srityje ar nuovargiu, bendru negalavimu. Įprastai padidėja kepenys, bet dėl nutukimo gali būti sunku tai pastebėti. Tačiau daugeliui net ir šie simptomai neatrodo tokie rimti ir į juos tiesiog nekreipia dėmesio, todėl tikrintis neskuba. Visgi, kalbant apie kepenų ligas, simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra. Būtent dėl vangaus dėmesio savo sveikatai sergamumo ir mirštamumo kepenų ligomis rodikliai Lietuvoje nėra tokie aukšti palyginti su kitų Vakarų Europos šalių gyventojais, tačiau sergančių kepenų ligomis skaičius ženkliai auga“, – teigia gydytoja.

Gydytojos, dietologės teigimu, pagrindinės nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos atsiradimo priežastys – tai ne tik nesubalansuota, nevisavertė mityba, bet ir fizinio aktyvumo stoka, stresas, netinkamas gyvenimo būdas, per didelis cukraus ir sočiųjų riebalų vartojimas.

„Jeigu rūpinatės savo kepenimis, reiktų pasistengti kasdien skirti ir apie 30 min. aktyviam fiziniam judėjimui arba nueiti apie 9–12 tūkst. žingsnių. Tačiau statistika Lietuvoje liūdna ir rodo, kad žmonės iki 29 m. kasdien nueina tik apie 3–4 tūkst. žingsnių“, – nerimauja gydytoja, dietologė dr. R. Petereit.

Anot jos, sužinojus nepalankią diagnozę, nereiktų pulti į neviltį, nes suriebėjusios kepenys ir nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – tai grįžtami procesai, aišku, jeigu laiku susirūpinsime ir pakeisime savo gyvenseną.