Kartais terapeutas žino, ką ir kur spaudyti, o kartais – ne,  dėl ko tam tikrais atvejais kineziterapeutas ar masažistas gali pacientui pagelbėti, o kartais ir leisti pasijausti blogiau. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvoje kineziterapeutu dirbantis portugalas Danielis Lima. Pasak pašnekovo, norint pasveikti, poros savaičių sanatorijoje neužteks – žmogaus raumenys turi dirbti nuolat.

– Kaip jūs atsidūrėte Lietuvoje?

– Dėl meilės. Su žmona galvojome apie Portugaliją, bet ekonominė situacija ten nelabai gera – algos mažos, kineziterapeutų per daug, sunkiau susirasti darbą. Reikia dar luktelti penkerius ar šešerius metus ir tada galėsime keltis į Portugaliją.

Lietuvoje konkurencija tarp kineziterapeutų didelė, bet darbo vietų yra daugiau – galima dirbti ir mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Palangoje, o Portugalijoje yra trys pagrindiniai miestai: Lisabona, Portas, Faras, ir viskas. Lietuvoje kineziterapeutai uždirba apie 600, o Portugalijoje – 400 eurų, tačiau kineziterapeutų ir Druskininkuose, ir Birštone trūksta.

Didžiausias dalykas Lietuvoje yra tas, kad yra žmonių, kurie nori dirbti, bet kai kurie darbą turintys žmonės to darbo atlikti nenori.

– Kodėl pasirinkote tokią profesiją?

– Man patinka padėti žmonėms. Kai buvau 17 metų, buvau patekęs į avariją, susilaužiau juosmens slankstelį, man buvo užspaustas nervas ir dvejiems metams atsidūriau invalido vežimėlyje. Ilgą laiką gyvenau lovos režimu ir po truputį pradėjau reabilitaciją.

Buvo daug šansų, kad išvis nebevaikščiosiu, bet daug ties tuo dirbau ir žiūrėjau, kas bus. Mes visada galvojame, kad „čia jau viskas“ ir po to nenorime nieko daryti. Toks yra viso pasaulio mentalitetas.

Sirgau depresija, tačiau išsikapsčiau ir nusprendžiau, kad turiu būti kineziterapeutas. Pamačiau, kaip su manimi dirba ir nusprendžiau, kad taip pat noriu padėti žmonėms.

– Kineziterapija yra jauna sritis?

– Tai labai sena sritis, tiesiog anksčiau buvo kitoks pavadinimas – sporto reabilitacija. O dabar Lietuvoje tai skirstoma į kineziterapeutus, kurie daugiau dirba su žmonėmis, ir fizioterapeutas, daugiau dirbančius su elektrostimuliacija, magnetoterapija, ultragarsu ir pan. Portugalijoje ir fizioterapeutas, ir kineziterapeutas daro tą patį.

 – Kineziterapeutas yra specialistas, kuris skausmu besiskundžiantį žmogų paspaudo, patampo, paskiria pratimus ir jis išeina jau pasveikęs?

– Po vieno karto nelabai, bet tai yra pagrindinė idėja. Reikia paklausti, ar žmogus buvo patyręs traumų, ar turėjo kitų problemų. Tada paspaudoma vieta, kurią pacientui skauda, pamasažuojama, pirštais paspaudoma ir taip atliekami tyrimai.

Tam, kad skausmas visiškai išnyktų, užtektų trijų ar keturių apsilankymų po 15–30 minučių pas kineziterapeutą.

Kartais terapeutas žino, ką kur spaudyti, o kartais – ne, tai tam tikrais atvejais kineziterapeutas ar masažistas gali padaryti, kad būtų ir geriau, o kartais ir blogiau.

Pas mane atvažiuoja žmonės ir sako, kad nelabai mėgstu masažus, nes labai skauda, bet aš sakau, kad yra normalu, jog pirmas dvi dienas kūnas patiria šoką, o po to raumenis atleidžia.

– Ar žmonės rimtai žiūri į jūsų profesiją? Ar daug mąstančių, kad šiek tiek pavaikščiosiu ir raumenys susitvarkys be kineziterapeuto pagalbos?

– Visi pasaulyje taip galvoja: kelios savaitės sanatorijoje ir užteks, tačiau mes turime 316 raumenų ir su jais reikia nuolat dirbti. Jeigu tik sėdėsime – nieko nebus.

Anksčiau žmonės daugiau vaikščiodavo ir bėgiodavo, o dabar dauguma dirba sėdimą darbą prie kompiuterio ir tik retkarčiais pasidarbuoja, pavyzdžiui, sode. Dėl šios priežasties prasideda įvairios nugaros ir kitų kūno dalių problemos. Anksčiau į parduotuvę važiuodavome dviračiu, dabar automobiliu keliaujame į „McDonald`s“.

– Jeigu žmogaus gyvenimas verda tik nuo kompiuterio iki „McDonald`s“, jūs jam nepadėsite?

– Ne, mes galime padėti vieną dieną, paskui bus vėl tas pats. Žmogui reikia suprasti, kad ne tik galva ir burna turi dirbti – reikia pajudinti visą kūną.

Užtenka pavaikščioti ar pabėgioti valandą per dieną, kartais padaryti pritupimų, atsilenkimų. Tai gera mankšta, kurios užtenka. Kuo daugiau tai darysite, tuo bus lengviau.

– Esate ir sporto treneris?

– Esu dirbęs „Vytauto“ krepšinio komandoje, o dabar dirbu Prienų „Skycop“. Dirbdamas sporto treneriu daugiausia vedu pratimus balansui, kad būtų stiprinami pagrindiniai raumenys. Krepšininkai turi labai silpnus pilvo raumenis, o mūsų raumenų bazę būtent sudaro pilvas ir nugara. Čia yra didžiausios krepšininkų problemos, nes jie aukšti, turi stuburo išvaržų, jiems tirpsta kojos ir rankos.

Pirmiausia visada reikia stiprinti pilvo raumenis. Tokius pratimus galima daryti ir namuose, tačiau reikia žinoti, ką darai, nes, jeigu žmogaus laikysena bloga, nesuprantama, ką daryti, iš to gali atsirasti kitos problemos.

– Ar turite universalią taisyklę, kaip lietuviams būti sveikesniems?

– Judėti. Reikia išgirsti ir suprasti savo kūną.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.