Lapkričio 10 d. visame pasaulyje minima Neuroendokrininių (NE) navikų diena, kurią inicijavo Tarptautinis neuroendokrininio vėžio aljansas (INCA), siekdamas didinti neuroendokrininių navikų žinomumą, atkreipti visuomenės ir specialistų dėmesį į šiuos labai specifinius ir retus piktybinius navikus. Jais Lietuvoje kasmet suserga apie šimtas žmonių, kurie iki paskutiniųjų ligos stadijų nejunta jokių simptomų arba simptomai sutampa su būdingais kitoms ligoms požymiais, teigiama Nacionalinio vėžio instituto pranešime.

„Neuroendokrininiai navikai – labai specifinė piktybinių ligų grupė, – sako Nacionalinio vėžio instituto Neuroendokrininių navikų kompetencijos centro gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė. – Šie navikai išsivysto iš hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas išskiriančių ląstelių, paplitusių daugelyje žmogaus organizmo vietų. Dažniausiai neuroendokrininių navikų aptinkama virškinimo trakte (70 proc. atvejų) ir plaučiuose (25 proc. atvejų), tačiau jų gali būti ir skydliaukėje, antinksčiuose, kitur.

Specifiniai ligos požymiai

Neuroendokrininiams navikams būdingi specifiniai sindromai, kuriuos sąlygoja šių navikų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos. „Neuroendokrininiai sindromai pasireiškia labai įvairiai, priklausomai nuo naviko vietos bei išskiriamo hormono, – aiškina dr. E. Baltruškevičienė. – Vien kasoje gali išvystyti 7 rūšių navikai, kurie didina skrandžio rūgšties gamybą, didina arba mažina gliukozės kiekį kraujyje, sukelia viduriavimą arba apskritai nekelia jokių simptomų.“

Vienas dažniausių neuroendokrininių navikų sąlygojamų sindromų yra karcinoidinis sindromas, kuris pasireiškia karščio pylimo ir raudonio epizodais, viduriavimu, dusuliu, širdies veiklos sutrikimais ir kt. „Minėti simptomai dažai klaidingai siejami su tam tikromis būklėmis ar ligomis: karščio pylimas – su menopauze, veido raudonis – su odos ligomis, viduriavimas – su infekciniu viduriavimu, dirgliosios žarnos sindromu, o neuroendokrininis navikas diagnozuojamas tik po keleto metų, ligai jau išplitus, – sako dr. E. Baltruškevičienė. – Todėl labai svarbu mokėti atpažinti neuroendokrininių navikų keliamus simptomus, atlikti specifinius tyrimus šiai retai ligai diagnozuoti bei parinkti tinkamą efektyvų gydymą. NE navikų gydymo eiga, rezultatai, išgyvenamumas jais sergant skiriasi nuo kitos kilmės vėžio eigos ir gydymo rezultatų. Net išplitusiais NE navikais sergantys ligoniai, jeigu tinkamai gydomi, gali išgyventi iki 8–10 metų.”

 Neuroendokrininių navikų diagnostika ir gydymas

Pasak dr. E. Baltruškevičienės, per pastarąjį dešimtmetį neuroendokrininių navikų diagnostika tikrai patobulėjo. „Naudojami specifiniai radiologiniai (somatostatinų receptorių scintigrafija, DOTATOC) ir laboratoriniai (chromograninas A, neuronospecifinė enolazė) tyrimai, – sako gydytoja E. Baltruškevičienė. – Histologinio tyrimo metu tiriami specifiniai naviko žymenys, nustatomas piktybiškumo laipsnis, mitozinis aktyvumas, kuris svarbus parenkant gydymą.”

Neuroendokrininių navikų gydymas apima tiek onkologijoje dažnai naudojamus metodus ir priemones – chirurginį gydymą, chemoterapiją, novatoriškus biologinės terapijos preparatus, tiek specifinius gydymo metodus – gydymą somatostatinų receptorių analogais, radionuklidų terapiją ir kt.

Dėl neuroendokrininių navikų retumo bei išskirtinumo geriausių jų diagnostikos, gydymo ir stebėsenos rezultatų pasiekiama specializuotuose centruose. „Taip rekomenduoja Europos Parlamento ir Tarybos Retų ligų direktyvos, šių centrų naudą patvirtino ir Tarptautinio neuroendokrininio vėžio aljanso atlikta pacientų, sergančių neuroendokrininiais navikais, apklausa, – sako dr. E. Baltruškevičienė. – Specializuotų centrų pacientai pažymėjo gerą, koordinuotą medikų komandos darbą ir savo norą bendradarbiauti su jais, buvo geriau nusiteikę emociškai, taip pat nurodė geresnius rutininių tyrimų rezultatus, ligos simptomų pokyčius, geresnę bendrą savijautą.“

„Nacionalinis vėžio institutas yra tarptautinius standartus atitinkantis Europos vėžio institutų organizacijos akredituotas vėžio centras, turintis būtiną diagnostinę įrangą bei daugiadalykės komandos darbo patyrimą, – sako gydytoja E. Baltruškevičienė. – Jau kelerius metus jame veikia Neuroendokrininių navikų kompetencijos centras, kuriame vykdoma „Pacientų koordinavimo programa“. Tai aktyvios, ilgalaikės pacientų stebėsenos programa. Joje gali dalyvauti sutikimą pasirašę pacientai, sergantys neuroendokrininiais virškinamojo trakto navikais. Programos tikslas yra NE navikais sergančių ligonių, kuriems NVI atlikti specialūs tyrimai ir/ar gydymas, nuolatinė aktyvi stebėsena toje pačioje gydymo įstaigoje, kas leidžia laiku nustatyti galimus šalutinius gydymo reiškinius, ligos atkrytį ir nedelsiant skirti reikalingą gydymą.“

Neabejotina, kad „Pacientų koordinavimo programos“ įgyvendinimas pagerins pacientų gyvenimo kokybę, taip pat anksti diagnozavus ligos atkrytį pavyks pagerinti galutinius gydymo rezultatus ir prailginti pacientų gyvenimo trukmę.

Nacionaliniame vėžio institute lapkričio 10 d. 10–11 val. organizuojamas neuroendokrininių navikų žinomumo renginys, skirtas žiniasklaidai ir visuomenei.