"Plungės žinių" nuotr.

Nuo­lat sku­bė­da­mi, ne­re­tai pa­mirš­ta­me sa­vo svei­ka­tą. At­ro­do, kad vi­sas pro­ble­mas iš­spren­džia gy­dy­to­jo pa­skir­ta tab­le­tė ar iš­po­pu­lia­rė­ję mais­to pa­pil­dai, to­dėl daž­nai net ne­pa­ste­bi­me iš pa­sa­lų pri­slin­ku­sios klas­tin­gos li­gos, ku­rios po­žy­mių ne­iš­da­vė nei simp­to­mai, nei mo­der­niau­sia in­stru­men­ti­nės diag­nos­ti­kos įran­ga. Apie tai, ko­dėl svar­būs krau­jo ty­ri­mai ir ko­kias li­gas ga­li­ma juos pa­si­tel­kus ap­tik­ti, kal­ba­mės su la­bo­ra­to­ri­jos „An­tė­ja“ di­rek­to­re me­di­ci­nai, gy­dy­to­ja Dan­gi­ra Ba­bens­kie­ne.

– Ko­dėl svar­būs krau­jo ty­ri­mai?

– Kiek­vie­nas žmo­gaus or­ga­nas or­ga­niz­me at­lie­ka tam tik­rą funk­ci­ją ir į krau­ją iš­ski­ria ati­tin­ka­mas me­džia­gas. Pa­vyz­džiui, skyd­liau­kė iš­ski­ria ke­tu­ris hor­mo­nus, to­dėl, no­rė­da­mi pa­tik­rin­ti skyd­liau­kės veik­lą, tu­ri­me at­lik­ti krau­jo ty­ri­mus ir žiū­rė­ti, kiek hor­mo­nų skyd­liau­kė iš­ski­ria. Šiuo at­ve­ju svar­bu at­lik­ti ne tik vie­no hor­mo­no ty­ri­mą, nes ga­li bū­ti, kad vie­no iš­ski­ria­ma, kiek rei­kia, bet ki­tų – ne. Pa­da­rius vi­sų skyd­liau­kės hor­mo­nų ty­ri­mus, gau­na­me re­zul­ta­tą, kiek šių me­džia­gų yra mū­sų krau­jy­je. Jei per ma­žai ar per daug, yra pro­ble­ma, ir žmo­gus gy­do­si.

– Kiek­vie­nas tu­ri­me šei­mos gy­dy­to­ją. Ar vien jo už­ten­ka no­rint pa­si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta?

– Šei­mos gy­dy­to­jo ga­lios yra la­bai ri­bo­tos. Pa­pras­tai šei­mos kli­ni­ko­se ne­mo­ka­mai at­lie­ka­ma vos ke­le­tas ty­ri­mų: ben­dras krau­jo, šla­pi­mo, cho­les­te­ro­lio ir elek­tro­li­tų. Šie ty­ri­mai kom­plek­siš­kai ben­dros or­ga­niz­mo būk­lės ne­at­sklei­džia. Pa­vyz­džiui, vie­nas ben­dro cho­les­te­ro­lio ty­ri­mas yra vi­siš­kai ne­in­for­ma­ty­vus. Rei­kia at­lik­ti li­pi­dog­ra­mos ty­ri­mą, ku­ris su­si­de­da iš ke­tu­rių cho­les­te­ro­lio frak­ci­jų, to­dėl kon­sta­ta­vi­mas, jog pa­di­dė­jęs ben­dra­sis cho­les­te­ro­lis, dar ne­reiš­kia, kad kaž­kas blo­gai, nes ga­li bū­ti pa­di­dė­ju­si ge­ro­ji frak­ci­ja, o tai la­bai ge­rai. Va­di­na­si, šei­mos gy­dy­to­jo ski­ria­mų ty­ri­mų ne­pa­kan­ka iš­sa­miam svei­ka­tos iš­ty­ri­mui.

– Ar la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai – nau­jas da­ly­kas? Dau­ge­lis ne­ži­no, kad iš krau­jo ga­li­ma pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą.

– La­bo­ra­to­ri­nė­je diag­nos­ti­ko­je la­bai spar­čiai pa­žen­gė tech­no­lo­gi­jos, iš­si­plė­tė la­bo­ra­to­ri­nės diag­nos­ti­kos ga­li­my­bės, ta­čiau kol kas apie tai trūks­ta in­for­ma­ci­jos. Ne tik pa­cien­tai, bet ir gy­dy­to­jai ne­ži­no da­bar­ti­nės la­bo­ra­to­ri­nės diag­nos­ti­kos ga­li­my­bių. Jei ly­gin­si­me su au­to­mo­bi­liu, rei­kia tiks­liai ži­no­ti, ku­rią de­ta­lę keis­ti no­rint iš­spręs­ti pro­ble­mą. Ži­no­ma, ga­li­me eks­pe­ri­men­tuo­ti, iš pra­džių pa­keis­ti bet ku­rią vie­ną de­ta­lę, jei dar barš­ka, keis­ti ki­tą ir t. t. Ly­giai taip pat – ir su gy­dy­mu. Jei ne­tiks­liai diag­no­zuo­ji su­sir­gi­mą, eks­pe­ri­men­tuo­ji, ski­ri bran­gius ir ne­pa­de­dan­čius vais­tus, tai už­ima lai­ko, ima blo­gė­ti pa­cien­to svei­ka­ta, iš­lei­džia­ma daug pi­ni­gų.

– Ko­kia Lie­tu­vo­je pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų si­tu­a­ci­ja?

– To­kių ty­ri­mų at­lie­ka­ma la­bai ma­žai, o anks­ty­vos mir­tys vir­ši­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį. Vals­ty­bė sis­te­min­gai ty­ri­mų ne­vyk­do, jie nė­ra pri­va­lo­mi, vis­kas pa­lik­ta sa­vie­i­gai. Daž­nai pro­fi­lak­ti­niai ty­ri­mai at­lie­ka­mi tik pa­gal sa­ni­ta­ri­nes kny­ge­les ar ri­zi­kos gru­pes. Ma­no ma­ny­mu, toks pro­fi­lak­ti­nis pa­tik­ri­ni­mas – per men­kas. Žmo­gui, be­si­rū­pi­nan­čiam sa­vo svei­ka­ta, rei­kė­tų at­lik­ti iš­sa­mes­nius krau­jo ty­ri­mus.

– Ko­kius krau­jo ty­ri­mus re­ko­men­duo­tu­mė­te at­lik­ti pir­miau­sia, ir ko­kie pa­tys svar­biau­si?
– Pir­miau­sia rei­kė­tų at­lik­ti tuos ty­ri­mus, ku­rie pa­de­da diag­no­zuo­ti di­de­lį mir­tin­gu­mą Lie­tu­vo­je su­ke­lian­čius su­sir­gi­mus, t. y. pa­si­tik­rin­ti nuo to, nuo ko daž­niau­siai mirš­ta žmo­nės. Kaip ži­nia, tu­ri­me dvi di­de­les rykš­tes – šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas bei on­ko­lo­gi­nius su­sir­gi­mus. Tad cho­les­te­ro­lio ir jo frak­ci­jų, vy­rų pro­sta­tos ir mo­te­rų kiau­ši­džių vė­žio žy­me­nų, mik­ro­ele­men­tų kie­kio bei ben­drak­li­ni­ki­niai krau­jo ty­ri­mai, ma­ny­čiau, yra pa­tys svar­biau­si. Kaip ro­do duo­me­nys, re­gu­lia­riai at­lie­kan­tys ty­ri­mus ir be­si­rū­pi­nan­tys sa­vo svei­ka­ta ser­ga re­čiau.

– Koks Lie­tu­vo­je vei­kian­čių me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos la­bo­ra­to­ri­jų ly­gis, ly­gi­nant su Va­ka­rų ša­li­mis?

– Ne­ma­nau, kad mes at­si­lie­ka­me. Dir­ba­me pa­gal tuos pa­čius ISO stan­dar­tus, ku­rie pa­tvir­tin­ti vi­so­je Eu­ro­po­je – vyk­do­ma ko­ky­bės kon­tro­lė, dar­buo­to­jų mo­ky­mai, dir­ba kva­li­fi­kuo­ti spe­cia­lis­tai. Džiu­gu, kad Kau­ne tu­ri­me pir­mą­ją Bal­ti­jos ša­ly­se vi­siš­kai ro­bo­ti­zuo­tą ir au­to­ma­ti­zuo­tą la­bo­ra­to­ri­ją – tai di­de­lis žings­nis į prie­kį.