R.Paškevičiūtė: „Pirmas vaistas peršalus, sergant bronchitu arba kai sunku atsikosėti – gerti pakankamai šiltų, bet ne per karštų skysčių.“

Kosulys – dažnas virusinių kvėpavimo takų ligų (ir ne tik) palydovas. Kartais jis praeina išgėrus vaistinėje nusipirktų nereceptinių tablečių ar vaistažolių arbatos, o kartais būtina gydytojo konsultacija ir gydymas jo paskirtais vaistais. Apie kokius sutrikimus perspėja kosulys, papasakojo Karoliniškių poliklinikos gydytoja pulmonologė Rūta Paškevičiūtė.

Apie kokias ligas signalizuoja kosulys?

Dažniausiai kosulys atsiranda susirgus ūmiomis infekcinėmis, dažniausiai – virusinės kilmės, viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis: ūmiubronchitu, tracheitu, laringitu, rinitu (sloga), sinusitu, sunkesniais atvejais –plaučių uždegimu. Toks ūminis kosulys dažniausiai trunka iki trijų savaičių.

Kosulys dar gali būti užsitęsęs, trunkantis 3–8 savaites, ir lėtinis, kai kosima ilgiau nei 8 savaites.

Dažniausios lėtinio kosulio priežastys – tai sezoninės alergijos, lėtinės kvėpavimo sistemos organų ligos (lėtinis, alerginis rinitas, sinusitas, bronchinė astma, plaučių vėžys, taip pat plaučių tuberkuliozė), gastroezofaginis refliuksas, kai kurių vaistų (pvz., arterinei hipertenzijai gydyti vartojamų angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitorių) šalutinis poveikis.

Taip pat kosulys gali atsirasti dėl į kvėpavimo takus patekusio svetimkūnio arba aplinkos dirgiklių – dulkių, dūmų, garų, lakiųjų cheminių medžiagų, dezinfekantų.

Pridėsiu, jog šis simptomas būdingas ne tik kvėpavimo takų ligoms, bet ir širdies nepakankamumui. Neretai pasitaiko ir nervinio pobūdžio sausas kosulys, kuris paūmėja esant stresinėms situacijoms. Tačiau norint nustatyti tokią diagnozę, pirmiausia reikia atlikti išsamų paciento ištyrimą, surinkti informaciją apie jo rūkymo, mitybos įpročius, gyvenamąją ir darbo aplinką, gretutines ligas, vartojamus vaistus ir alergijas. Paneigus kitas galimas kosulio priežastis, gali būti patvirtinta psichogeninio kosulio diagnozė.

Kokiu atveju kosintis žmogus turi eiti pas gydytoją?

Į šeimos gydytoją rekomenduoju kreiptis visuomet, jei kosulys nemažėdamas tęsiasi ilgiau nei vieną mėnesį.

Jei kosulys ūmus, infekcinės kilmės, lydimas ir karščiavimo – pirmiausia rekomenduoju gydytis namuose, gerti daug šiltų arbatų, ilsėtis, pakilusią temperatūrą (aukštesnę nei 38,2 laipsnio) mažinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Jei kosulys, lydimas karščiavimo, nesumažėja per 5–7 dienas, vargina gausus skrepliavimas arba sausas kosulys su švokštimu krūtinėje, rekomenduoju kreiptis į šeimos gydytoją.

Kaip atskirti bronchitą nuo plaučių uždegimo?

Sergant bronchitu, kosulys gali tęstis tris savaites, o neretu atveju – ir iki dviejų mėnesių. Tiek prireikia kvėpavimo takų epiteliui, kad regeneruotų. Jeigu kosulį lydi karščiavimas, kuris užsitęsia daugiau nei penkias dienas, jei atsiranda oro trūkumas ar lokalus skausmas krūtinėje, blogėja bendra savijauta – šie simptomai gali rodyti, jog žmogus serga plaučių uždegimu.

Atskirti, ar tai bronchitas, ar plaučių uždegimas, gali tik gydytojas, atlikęs plaučių auskultaciją(t.y. „pasiklausęs“ plaučių fonendoskopu), įvertinęs krūtinės ląstos rentgenogramą ir nustatęs joje infiltracinius pakitimus, kurie ir parodo esant plaučių uždegimą.

Kaip kosulys gydomas?

Jeigu kosulys labai retas, neužtrunka ilgai, jo gydyti nereikia. Jeigu tai alerginės kilmės kosulys – rekomenduojama vengti kontakto su nustatytu alergenu, vartoti antihistamininius preparatus. Ūmaus ir lėtinio rinito atveju skiriami steroidiniai purškalai į nosį. Jei kosima dėl nepageidaujamo vaistų poveikio, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kad pakoreguotų skiriamą antihipertenzinį gydymą.

Dažnu atveju, esant ūmiam viršutinių kvėpavimo takų virusiniam susirgimui (peršalimui) arba bronchitui, specifinis medikamentinis gydymas dėl kosulio nėra reikalingas. Patariama vartoti daug šiltų skysčių, nerūkyti, vengti dirgiklių–dulkių, dūmų, lakiųjų medžiagų, daug ilsėtis, nepavargti.

Vaistų gali prireikti tuomet, kai geriant daug šiltų arbatų vis tiek sunku atsikosėti – tuomet patariama vartoti nereceptinius atsikosėjimą lengvinančius vaistus (ambroksolis, karbocisteinas), bet ne ilgiau kaip septynias dienas. Jeigu kamuoja sausas neproduktyvus kosulys, jį numalšinti gali kosulį slopinantys vaistai, tokie kaip dekstrometorfanas ar gvajfenezinas, taip pat parduodami vaistinėse be recepto. Vis dėlto prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus, net ir nereceptinius, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad šis įvertintų kosulio pobūdį ir galimas jo priežastis. Vartojant vaistus ne pagal paskirtį, būklė gali pablogėti – pvz., atsikosėjimą lengvinantys vaistai, vartojami esant sausam kosuliui,gali kvėpavimo takus tik dar labiau sudirginti.

Kada būtini antibiotikai?

Antibiotikų rekomenduojama skirti tik tais atvejais, jei ilgai išlieka karščiavimas, jei skrepliuojama pūlingais skrepliais, taip pat jeigu kosulys ir skrepliavimas paūmėja sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar bronchektazinė liga.

Virusinės infekcijos atveju, jeigu neprisideda bakterinė infekcija, antibiotikai nebus veiksmingi, o klinikinis pagerėjimas juos vartojant dažniausiai būna susijęs su natūralia ūmios virusinės infekcijos eiga (karščiavimas ir kosulys pradeda mažėti po kelių dienų).

Ar galima atskirti, kada kosulys reiškia COVID-19 arba gripą?

Kosulys yra būdingas tiek gripui, tiek COVID-19 infekcijai. Vis dėlto tai nėra specifinis simptomas, ir šios ligos diagnozuojamos pagal kitus joms tipinius simptomus bei atlikus laboratorinius tyrimus ir nustačius virusą.

Kas yra rūkalių kosulys? Ar jis pavojingas?

Cigaretes rūkantiems žmonėms būdingas lėtinis produktyvus (kartais – ir sausas) kosulys, kuris labiausiai pasireiškia rytais. Kosulys dažnai pasireiškia priepuoliais, kartais gali sukelti net vėmimą. Jis tiesiogiai susijęs su dirginančiu įkvėptų tabako dūmų poveikiu. Toks kosulys dažnai praeina metus rūkyti.Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, jog 77 proc. pacientų, kurie metė rūkyti, nustojo kosėti po vieno mėnesio nerūkymo.

Vis dėlto atkreipsiu dėmesį, jog rytinis kosulys gali būti ir kitų ligų, tokių kaip lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, signalas, todėl užsitęsus rytiniam kosuliui, rūkaliams rekomenduoju kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas, įvertinęs nusiskundimus, plaučių auskultacijos duomenis, nuspręs, ar reikalingas detalesnis ištyrimas, plaučių funkcijos įvertinimas ir pulmonologo konsultacija.

Kaip kosulys gali būti susijęs su gastroezofaginiurefliuksu?

Gastroezofaginis refliuksas– tai būklė, kai raumeninis raukas, esantis tarp stemplės ir skrandžio, tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys, dažniausiai rūgštus, patenka atgal į stemplę.Rūgštus skrandžio turinys tiesiogiai dirgina balso stygas, ryklę, gerklę, gali patekti ir į kvėpavimo takus, ten sukeldamas stiprų dirginimą ir kosulį.

Gastroezofaginį refliuksą galima įtarti, kai kosulį skatina tam tikri maisto produktai –šokoladas, kava, alkoholis, jei jis pastiprėja gulint ar fizinio krūvio metu, jeigu yra dirginimo jausmas gerklėje arba rėmuo, kimsta balsas. Tokiu atveju labai svarbu koreguoti mitybą, vengti skrandžio rūgštingumą didinančių produktų: riebaus, aštraus, kepto maisto, kavos, šokolado, taip pat – alkoholio, nerūkyti. Taip pat svarbu laikytis mitybos režimo, nevalgyti paskubomis, stengtis nepersivalgyti, nevalgyti vakarais, prieš miegą, po valgio vengti fizinio krūvio.

Jei mitybos korekcijos nepakanka arba gastroezofaginio refliukso simptomai labai išreikšti, skiriama skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, vadinamųjų protonų siurblio inhibitorių, tokių kaip omeprazolis, ezomeprazolis, pantoprazolis ir kiti. Juos svarbu vartoti reguliariai (tiek, kiek paskiria gydytojas) ir tinkamai (t.y. rytais, bent 30 min. prieš pusryčius).

Kokias vaistažolių arbatas patartumėte gerti užklupus kosuliui?

Pirmas vaistas peršalus, sergant bronchitu arba kai sunku atsikosėti – tai gerti pakankamai šiltų (bet ne per karštų, kad būtų malonu gerti) skysčių. Tam tinka įvairios arbatos, vanduo su citrina.Svarbu ne tai, kokios rūšies arbatas gerti, o suvartoti pakankamą jų kiekį (1,5–2 litrus per parą).

Jeigu norima būtent atsikosėjimą lengvinančių arbatų – vaistininkai rekomenduoja rinktis čiobrelių, pušų pumpurų, raudonėlių, siauralapių gysločių vaistažoles. Sauso kosulio atveju gali padėti islandinės kerpenos, paprastųjų saldymedžių šaknų arbatos. Taip pat rekomenduojama atlikti garų (pvz., pušų pumpurų, eukaliptų) inhaliacijas.

INFO BLOKAS

Apie kosulį

  • Svarbu atminti, jog kosulys – tai natūrali apsauginė kvėpavimo takų reakcija, kurios funkcija – išvalyti kvėpavimo takus.
  • Kosint iš kvėpavimo takų pašalinami mikroorganizmai, įkvėptos dulkės, susikaupęs sekretas.
  • Kartkartėmis sukosėti yra normalu.
  • Vis dėlto užsitęsus kosuliui rekomenduoju neatidėlioti vizito pas savo šeimos gydytoją.

Genovaitė Privedienė