Kartais nepagalvojame, kad net menkas susižeidimas nešvariu aštriu daiktu gali tapti skausmingos ir sunkios ligos – stabligės – priežastimi. Užsikrėsti ja galima, kai žmogų sužaloja gyvūnas, susižeidus aštriu įrankiu dirbant žemės ūkio darbus, ką nors remontuojant ir net neišėjus iš namų – pakanka įsipjauti nešvariu peiliu skutant bulves. Negydoma ši liga gali baigtis net mirtimi.  

Pavojingiausias – dirvožemis

Pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras – dirvožemis, todėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina pavasarį, prieš prasidedant sodo ir daržo darbams, pasiskiepyti nuo šios ligos. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą nemokamai pasiskiepyti nuo stabligės gali visi, vyresni nei 26 metų asmenys. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Stabligė reta, tačiau labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi. Šią ligą sukelia bakterijos Clostridium tetani gaminamas specifinis egzotoksinas, kuris pažeidžia nervų sistemą ir sukelia stiprius raumenų spazmus. Stablige užsikrečiama, kai sukėlėjo sporos patenka į organizmą per žaizdą. Nors ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per nušalusius, nudegusius audinius, įkandus gyvūnui ar nuo ligonio, ypač pavojinga užteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme.

Vienintelė efektyvi priemonė

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti nuo vienos dienos iki mėnesio ar net kelių mėnesių, bet dažniausiai pirmieji stabligės požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje – pasirodo per 7 dienas. Tokie trūkčiojimai gali trukti iki kelių savaičių, bet kai stabligės toksinas pasieks centrinę nervų sistemą, raumenų spazmai per 1–2 dienas gali išplisti po visą kūną. Didesnę riziką susirgti stablige turi asmenys, kurie niekada nuo jos nesiskiepijo, ir asmenys, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų. Didesnę riziką patiria ir žemės ūkyje dirbantys asmenys, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, kurių imunitetas gali būti susilpnėjęs.

Patikimas apsauginis imunitetas nesusiformuoja ir pasveikus po stabligės, todėl vienintelė efektyvi prevencijos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo šios ligos skiepijami 2,4,6 mėn. kūdikiai, sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams. Suaugusiam žmogui skiepus reikia kartoti kas 5–10 metų – taip išlaikoma patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos.

Lietuvoje 2015 m. ir 2016 m. registruota po 2 stabligės atvejus, 2017 m. – 3 stabligės atvejai, vienas ja susirgęs asmuo mirė. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2015 m. Europoje buvo užregistruota 117 stabligės atvejų. Daugiau susirgimų registruota šiltesniuoju metų laikotarpiu, o didžiausias sergamumas užfiksuotas birželio–spalio mėnesiais.