Nėštumo metu slopinama imuninė sistema, todėl besilaukiančios moters organizmas mažiau pajėgus kovoti su infekcijomis nei anksčiau. Be to, susirgusios gripu nėščios moterys gali patirti sunkių komplikacijų, o tyrimai rodo, kad vienas iš būdų apsaugoti būsimą motiną ir kūdikį – skiepai.

Besilaukiant skiepytis galima

Saugantis nuo gripo rekomenduojama vengti sąlyčio su juo užsikrėtusiais žmonėmis, tačiau tai padaryti labai sunku, nes susirgusieji gali pradėti platinti infekciją maždaug diena anksčiau, negu pasireiškia gripo simptomai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojų ir Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, besilaukiančios moterys skiepytis nuo gripo gali bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, nes skiepai neturi joms ar jų kūdikiams jokio neigiamo poveikio, o įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad skiepai yra vienas iš būdų apsaugoti motiną, vaisių ir kūdikį. Nuo gripo pasiskiepijusių nėščių moterų organizme esantys antikūnai prieš gripą (G imunoglobulinas) iš motinos į vaisiaus organizmą patenka per placentą ir apsaugo kūdikio sveikatą ankstyvame amžiuje. Papildomi antikūnai (A imunoglobulinas) iš motinos perduodami kūdikį žindant.

Anot specialistų, moterys neretai sako, kad pasiskiepijo prieš pastodamos, tačiau šiuo atveju svarbu, kada tai įvyko, nes antikūnai kovai su gripo virusu žmogaus organizme susidaro ir imunitetas susiformuoja maždaug per dvi savaites po skiepijimosi. Be to, gripo virusas nuolat kinta, todėl skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais ir būtent rudenį ir žiemą – prieš naujo gripo sezono pradžią ir jam prasidėjus.

Padės išvengti komplikacijų

Specialistai pabrėžia, kad pavojus susirgti gripu besilaukiančioms moterims ypač padidėja nuo antrojo nėštumo trimestro iki ankstyvojo laikotarpio po gimdymo. Tyrimai rodo, kad dėl gripo nėštumo laikotarpiu kūdikis gali gimti mažesnio svorio, be to, šiuo laikotarpiu persirgtas gripas gali sukelti ir itin sunkių bei skaudžių komplikacijų: priešlaikinį gimdymą, vaisiaus ar kūdikio mirtį.

Skiepai nuo sezoninio gripo apsaugo moteris ir jų mažylius nuo šios ligos keliamų pavojų iki gimimo ir po jo. Pavyzdžiui, 2000–2009 metais JAV atlikti tyrimai rodo, kad tikimybė, jog paskiepyta besilaukianti moteris susirgs gripu, gerokai sumažėja, be to, skiepijimas 91,5 proc. efektyviai padeda apsaugoti jų kūdikius pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol jie dar per maži skiepyti.

Medikų teigimu, pasiskiepijusių moterų naujagimiai gripo sezono laikotarpiu rečiau gimsta neišnešioti, tačiau kiekvienais metais pasaulyje gripu suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų. Besilaukiančios moterys serga sunkiau, joms ir naujagimiams kur kas dažniau kyla su gripu susijusių komplikacijų, o didžiausią riziką susirgti gripu patiria jaunesni nei 6 mėnesių kūdikiai, todėl nėščios arba planuojančios pastoti moterys, ypač sergančios lėtinėmis ligomis, atėjus gripo sezonui raginamos pasiskiepyti kaip galima greičiau.

Norėdamos pasiskiepyti, moterys turėtų kreiptis į savo gydytoją.

Šalutinis vakcinos poveikis

ULAC specialistai primena, kad vakcinos nuo gripo, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausiai jis būna lengvas, trumpalaikis ir nereikalaujantys gydymo: skausmas, paraudimas, patinimas ar sukietėjimas dūrio vietoje, nedidelė temperatūra, raumenų skausmas, mieguistumas, nuovargis, bloga savijauta.

Jeigu reakcija sunkesnė arba užsitęsė, nedelsiant reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengė Rasa Žuolytė