LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras aktyvaus gyvenimo būdo aistruolius pakvietė leistis į šiaurietiško ėjimo žygį Babėnų šilu. Iš viso šiaurietiško ėjimo techniką jau įvaldę kraštiečiai ir naujokai įveikė septynis kilometrus. Užsiėmimą vedusi visuomenės sveikatos priežiūros specialistė ir akredituota šiaurietiško ėjimo instruktorė Jūratė Petraitienė pastebi, kad minėtas aktyvus laisvalaikio leidimo būdas pranoksta įprastą ėjimą.
Mankština visą kūną
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tiesiog eidami mes įdarbiname vien apatinę kūno dalį, o štai jei žingsniuojame gerai įvaldę šiaurietiško ėjimo techniką, tada nemenkos apkrovos tenka ir viršutinei kūno daliai.
„Šiaurietiškas ėjimas nėra vien žingsniavimas mosuojant ar pasiramsčiuojant lazdomis. Neretai matau taip darančius žmones. Šiaurietiškas ėjimas turi savo techniką. Tai yra ėjimas atsistumiant lazdomis. Kai gerai įvaldome tą techniką, įdarbiname viršutinę kūno dalį. Juk dabar daugelis gyvena pasyviai: darbe dieną praleidžia prie kompiuterio, o grįžę namo – prie televizoriaus. Taigi viršutinė kūno dalis būna sustingusi, o einant ir atsistumiant lazdomis visa viršutinė kūno dalis yra priversta dirbti. Tai vienas iš šiaurietiško ėjimo privalumų. Taip pat šiaurietiškas ėjimas padeda atpalaiduoti sprando ir kaklo raumenis, būname priversti išsitiesti, o tai koreguoja laikyseną, gerina kraujotaką, širdies veiklą“, – akcentuoja J. Petraitienė.
Šiaurietiškas ėjimas puikiai tiks ir tiems, kam nepatartina bėgioti. Pavyzdžiui, antsvorio turintiems ar vyresnio amžiaus žmonėms, kurių sąnariai pažeisti. Bėgant ypač didelė apkrova tenka kelių sąnariams, o šiaurietiškas ėjimas, palyginti su bėgimu, apkrovą paskirsto tiek apatinei, tiek viršutinei kūno dalims. Taigi labiau tausoja kelių sąnarius.
Tiesa, prieš išsiruošdami į šiaurietiško ėjimo žygį nenumokite ranka į apšilimą. Jis, pasak instruktorės, būtinas.
„Visada siūlau padaryti mankštelę – apšildyti klubo sąnarius, čiurnas, pečių sąnarius, atlikti tempino pratimų, kuriems galite panaudoti lazdas“, – pataria pašnekovė.
Ne tik senolių sportas
J. Petraitienė atskleidžia mitą, jog daugelis jaunuolių mano, kad šiaurietišką ėjimą kaip vieną iš fizinio aktyvumo būdų verta rinktis tik senyvo amžiaus žmonėms.
„Nieko panašaus. Taisyklingai, kokybiškai eiti tikrai reikia nemažai jėgų ir po užsiėmimo jauti raumenukus, skauda visą kūną, ypač pradedantiesiems.
Dalis jaunesnių žmonių iš pradžių kompleksuoja užsiimti šiaurietišku ėjimu, bet kai pabando ir pamato, kad čia yra ką veikti, kad per vieną-du kartus neišmoksti, tada supranta, jog ši fizinio aktyvumo forma anaiptol nėra skirta tik vyresniems žmonės“, – šypsosi pašnekovė.
„Norint išmokti taisyklingos šiaurietiško ėjimo technikos, vieno ar dviejų užsiėmimų per mėnesį tikrai per maža. Spėjame tik susipažinti, – patikina instruktorė. – Kad gerai išmoktume, reikia pavaikščioti mažiausiai du mėnesius bent kelis kartus per savaitę. Reikia įgūdžių ir įdirbio. Jei žmogus išmoko, bet ilgesnį laiką nevaikščiojo, tada technika pasimiršta.“
Ne kiekviena lazda tiks
Jei susigundėte išbandyti šiaurietišką ėjimą, pasirūpinkite tinkamomis lazdomis.
„Žmonėms prekybos vietose dažnai įsiūlo arba jie patys internetu įsigyja netinkamas lazdas. Ne kiekviena lazda tiks šiaurietiškam ėjimui. Vienos skirtos paprasčiausiam vaikščiojimui, vadinamosios trekingo lazdos. Jos naudojamos prisilaikyti einant į žygius, kad būtų paprasčiau ir lengviau. O tikrosios šiaurietiško ėjimo lazdos turi specialią riešinę, kuri leidžia atlikti tinkamus judesius – tuos atsistūmimus. Pavyzdžiui, slidžių lazdos dirželis nesuteikia galimybės tinkamai padaryti judesį. Taigi žmonės dažnai nusiperka netinkamas lazdas ir tada paprasčiausiai negali taisyklingai, kokybiškai eiti“, – paaiškina J. Petraitienė.
Lazdos aukštis kiekvienam individualus
Dar vienas aspektas, į kurį reikia atkreipti dėmesį renkantis lazdas – jų aukštis. Kiekvienam žmogui lazdos turi būti pritaikytos pagal jo ūgį.
„Yra keli būdai, kaip galima išmatuoti, kokio ilgio lazdos jums tiks.
Pirmas – pastatome lazdą ant žemės priešais save ir ta vieta, kur prisisega riešinė, žmogui turi būti apie centimetrą virš bambos. Labai paprastas matavimas. Taip pat galima matuoti pagal tokią gamintojų siūlomą formulę: savo ūgį padauginame iš 0,7 ir gauname lazdos ilgį, kurio mums reikia. Vis tik aklai laikytis formulės neverta, nes svarbų vaidmenį šiuo atveju vaidina viršutinės ir apatinės kūno dalies santykis, rankų ilgis, pečių juostos judėjimo amplitudė. Todėl idealiausia pasimatuoti pirmuoju būdu“, – rekomenduoja J. Petraitienė.
Galima įsigyti nereguliuojamo ir reguliuojamo ilgio šiaurietiškų lazdų. Jei šeimoje lazdas naudosite pasikeisdami, tada reguliuojamo ilgio lazdos puikiai tiks, nes kiekvienas galėsite pritaikyti jas savo ūgiui.
Šiaurietiško ėjimo lazdų kainos varijuoja nuo 15–20 eurų už paprastas aliumines iki keliasdešimties už gerokai kokybiškesnes, pagamintas iš anglies ar stiklo pluošto.
Akvilė KUPČINSKAITĖ
