Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ligų profilaktikai – miško terapija

Kad buvimas miške sveikatina, pakelia nuotaiką, nuramina ir atpalaiduoja, žino ir yra patyrę turbūt visi gamtos mėgėjai. Ne veltui poilsiui dažniausiai renkamės nuošalias, miškingas vietas. Ne per seniausiai tas poveikis pradėtas tyrinėti moksliškai ir pasaulyje pradėta taikyti miško terapija, vaizdingai vadinama miško maudynėmis.

Pradžia – Japonijoje

Mila Monk pasivadinusi Liudmila Monkevičė– pirmoji sertifikuota miško terapeutė Lietuvoje, baigusi miško terapijos mokymus 2019 metais įkurtame tarptautiniame institute, kuris ruošia miško maudynių gidus įvairiose pasaulio šalyse.

„Šio instituto mokymo metodika pagrįsta japonų tyrimais, kurie įvairiuose tos šalies miškuose atliekami jau daugiau nei 40 metų. Japonai pirmieji pasaulyje pradėjo moksliškai tyrinėti, kaip miškas veikia žmogų. Jie jau yra įkūrę 62 miško terapijos bazes, kuriose mokslininkai renka duomenis apie žmonių, praleidžiančių laiką miške, sveikatą“, – pasakoja M.Monk.

Nustatę, kokį poveikį miško terapija turi žmogui, jie nurodė ir gaires, kaip reikia mėgautis mišku, kiek laiko jame išbūti, koks miškas palankiausias sveikatai.

Roberto Patronaičio nuotr.

Poveikis – jau po 20 minučių

„Japonai atrado, kad buvimas miške labai veikia imunitetą, nes medžių išskiriami lakieji organiniai junginiai fitoncidai žmogaus organizme suaktyvina natūralias ląsteles žudikes (NK ląsteles), kurios surenka ir sunaikina organizme esančius patogenus. Taigi sustiprėja žmogaus organizmo apsauga. Be to, dėmesingai vaikštant miške normalizuojasi kraujospūdis, pagerėja miegas, atmintis, koncentracija, nustatyta, kad po buvimo miške organizme labai akivaizdžiai sumažėja streso hormonų“, – sako M.Monk.

Poveikis, pasak jos, prasideda jau po 20 minučių, o geriausia miške pabūti bent 2 val. Išbuvus tiek laiko, organizmo rodikliai jau bus pakitę. Tokie į gera pakitę rodikliai išlieka savaitę. O praleidus miške visą savaitgalį, tai yra vaikštant jame dvi dienas, du kartus per dieną, po dvi valandas (iš viso 8 valandas),pagerėję organizmo rodikliai išlieka mėnesį.

Kaip vaikščioti?

Kiekvienas esame patyręs, kad buvimas gamtoje net ir paprastai vaikštant ar važiuojant dviračiu pagerina nuotaiką bei savijautą.

„Bet jei miške vaikščiosite neskubėdami, pasitelkę visus pojūčius, tyrinėdami mišką, uostydami, klausydamiesi garsų, liesdami samanas, kelmus, kamienus, šakas, atpalaiduojamąjį poveikį patirs ir mūsų psichika. Šis pojūtis stimuliuojamas ir vaikštant basomis po miško paklotę. Uoslė – seniausias pojūtis, o mes ją net specialiai nuslopiname, nes mieste dvokia teršalai, todėl stengiamės jų neįkvėpti,neuostyti. Net kasdien kvėpinantis sintetiniais kvepalais mūsų gebėjimas užuosti natūralius kvapus nyksta. Miške, uostydami ir tyrinėdami įvairius kvapus, šį pojūtį taip pat stimuliuojame“, – pasakoja miško gidė.

Ji pabrėžia, jog labai svarbus yra sąmoningas, dėmesingas buvimas miške, susitelkiat į tai, ką kūnas jaučia čia ir dabar, nesileidžiant į per didelį minčių analizavimą. Vienas iš tikslų miško maudynių metu – leisti protui pailsėti, vis švelniai nukreipiant dėmesį į kūno pojūčius.

Jei miške vaikščiosime lėtai, tarsi be tikslo, tiesiog tam, kad jaustume vaikščiojimo malonumą, ir atsiduosime aplinkos tyrinėjimui – tuomet poveikis tiek fiziniam kūnui, tiek psichikai bus maksimaliausias.

Roberto Patronaičio nuotr.

Veikia net kambariniai augalai

M.Monk sako, jog, japonų mokslininkų duomenimis, kuo miškas didesnis, brandesnis ir tankesnis, tuo palankiau jis veikia sveikatą.

Ypač palanku būti sengirėse. Ir nesvarbu, lapuočių miškas, ar spygliuočių. Fitoncidų daugiausia išskiria spygliuočiai, taip pat ąžuolai. Tačiau miškas yra vientisa ekosistema, todėl sveikatai naudingas buvimas bet kokiame miške.

„Net miesto parkas ar sodas, net kambariniai augalai ant palangių ar balkone yra geriau nei nieko. Rūpinkimės jais, stebėkime, kaip jie auga, tyrinėkime juos per pojūčius“, – priduria pokalbininkė.

Gamta – mūsų namai

Buvimo gamtoje tema, – sako M.Monk, – labai aktuali. Tai, kad Lietuvoje itin intensyviai kertami miškai ir miestų bei miestelių, taip pat pakelių medžiai, parodo, jog esame nutolę nuo gamtos, pamiršę, kad esame miškų tauta, turinti ilgametes gamtojautos tradicijas.

„Yra teorija,biofilijos hipotezė, kuri pagrindžia, kodėl miške žmogus jaučiasi geriau nei mieste. Tyrinėta, kokį poveikį smegenims daro architektūriniai miesto ir gamtos vaizdai. Stebėdami gamtos raštus, vadinamuosius fraktalus, matome, kaip maža detalė atkartoja visumą. Geometriškai tie raštai gali būti sudėtingi, bet stebint juos žmogaus smegenyse suaktyvinami atpalaidavimo centrai. O žiūrint į miesto architektūrines formas tie centrai nesuaktyvėja, – pasakoja miško gidė. – Biofilijos hipotezė teigia, jog kadangi žmonija daug milijonų metų vystėsi gamtoje, mes prie jos vis dar genetiškai prisitaikę labiau nei prie miesto. Gamta mums vis dar reiškia namus. Miško maudynės siekia sugrąžinti žmones į jų namus, išmokyti juos užmegzti ryšį su gamta per pojūčius ir emocijas. Svarbu, kad išugdytume naują kartą, kuri turėtų ryšį su gamta ir būtų pasiryžusi ją išsaugoti.“

Stebisi naujais potyriais

Kokių atsiliepimų tenka išgirsti gidei apie miško maudynes? „Žmonės po pasivaikščiojimo dažniausiai stebisi paprastais dalykais, kurių iki tol nebuvo patyrę. Štai neseniai viena moteris pasakė, jog anksčiau niekada nebuvo atsiklaupusi miške ir uosčiusi samanų. Koks esąs ypatingas, išskirtinis jų kvapas! Mat viena iš miško maudynių užduočių – iššifruoti miško kvapą, kuris mus taip gerai nuteikia, išsiaiškinti, iš ko jis sudarytas. Tad ir tyrinėjame, uostome viską. Užuodžiame grybienos, drėgmės kvapą... Kartu su juo ateina ankstyvos vaikystės prisiminimai, nes uoslės centras smegenyse susijęs su atmintimi“, – pasakoja miško maudynių gidė.

Ji taip pat paaiškina, kodėl kai kurie žmonės taip mėgsta „kapstytis“ darže ir po to gerai jaučiasi: dirvožemyje, miško paklotėje yra žmogui nepavojingų bakterijų, kurios stiprina imunitetą ir kelia nuotaiką.

Po miško maudynių seanso dažnas žmogus teigia mišką pamatęs naujai, tarsi kitomis akimis. Per 2–3 valandas sako pailsėjęs taip, kaip anksčiau per visą savaitgalį.

„Kai atsipalaiduoji,sulėtėji ir paleidi kontrolę,suvoki, kiek nedaug reikia, kad būtum laimingas. Ilgiau pabuvęs miške džiaugiesi vien tuo, kad esi gyvas gyvame pasaulyje“, – lankytojų įspūdžius perduoda gidė.

Į mišką išeikime kuo dažniau

Ką miško gidė patartų pasiryžusiems savarankiškai „pasimaudyti“ miške?

Pirmiausia, sako M.Monk, gamtoje patartina būti reguliariai. Jei nėra galimybės joje pabūti kasdien po 20 minučių, patartina išeiti į gamtą bent kartą per savaitę.

„Nebūtina keliauti vis į kitą vietą.Aš, pavyzdžiui, turiu aikštelę miške, kurioje reguliariai lankausi jau ketverius metus. Lankydamasis vis toje pačioje vietoje, stengiesi stebėti gamtos kaitą įvairiais metų laikais, pamatyti vis kitus dalykus. Tai lavina pastabumą, atveria perspektyvą, suteikia vilties. Pavyzdžiui, šią žiemą pastebėjau, kad nuo sniego daug nulūžusių medžių, jų šakų. Vaizdas gana liūdnas. Bet atėjus pavasariui pamačiau:kokia sunki žiema bebūtų, pavasarį vis tiek kalasi nauja gyvybė, vėl viskas sužaliuoja, gyvenimas tęsiasi.“

Atėję į mišką, nusiteikite jame pabūti ramiai, neskubėkite, tyrinėkite jį per pojūčius – koks bendras miško kvapas, kokie atskiri kvapai sudaro šį bendrą kvapą? Įsivaizduokite, kad esate gyvūnas su labai jautria uosle, kaip jūs orientuositės miške pagal kvapą? Koks kvapas patrauks jūsų dėmesį, ar pavyks jį atsekti?

O koks miško garsovaizdis konkrečiai šiuo metu? Kas jame kartojasi, o kas kinta, priklausomai nuo paros ar metų laiko?

Paieškokite miške labiausiai jums patinkančio vaizdo pro rėmelį iš pirštų. Kiek reikėtų spalvų, norint nutapyti šį „paveikslą“? Kaip jį pavadintumėte? Kur norėtumėte jį pasikabinti?

Kam tinka

Visos gamtos terapijos, anot M.Monk, ypač tinka protinio darbo išvargintiems, perdegusiems žmonėms. Gamtoje nereikia sutelkti valingo dėmesio, todėl gerai pailsi protas. Taip pat „pasimaudyti“ miške labai rekomenduojama depresyvias būsenas išgyvenantiems žmonėms. Yra nemažai tyrimų, įrodančių, kad buvimas gamtoje gerina atmintį ir padeda susitelkti įvairaus amžiaus žmonėms, net vaikams,kuriems nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD). Palanku šia galimybe pasinaudoti sergantiesiems širdies, kvėpavimo takų ligomis, onkologinių ligų prevencijai.

Žinoma, pažymi pokalbininkė, ši terapija nepakeičia gydymo vaistais, ji yra pagalbinė ir prevencinė.

Rekomenduojami video