Scanpix nuotr.

Kasmet vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, nuolat girdime apie naujas dietas, mitybos planus. Daugėja žmonių, propaguojančių vegetarizmą ne tik dėl etinių sumetimų, bet teigiančių, kad tai sveikiau.

Vegetarinė mityba palanki sveikatai?

Dažnai vegetarizmas, veganizmas, žaliavalgystė siejama su sveika mityba. Nevalgysiu mėsos – būsiu sveikesnis. Atsisakysiu pieno produktų – jausiuosi žvaliau. Tačiau tiesioginės sąsajos tarp tam tikro pasirinkto maisto produkto ir sveikos mitybos nėra. Nebūtinai vegetarinė mityba yra palanki sveikatai.

„Vegetaras gali valgyti sveikatai palankiai arba ne, nes pasirinkimas vegetariškų maisto produktų neužtikrina, kad mityba subalansuota, gaunama visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus pasirenka vegetarinę mitybą ir valgo daug pieno produktų, o taip dažniausiai ir būna, bet, pavyzdžiui, jis – alergiškas arba netoleruoja pieno produktų, kas tuomet atsitinka? Išeina taip, kad žmogaus pasirinktas mitybos būdas jo sveikatai nėra palankus“, – sako sveikatai palankaus maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, mitybos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė.

Derėtų žinoti, kad nepaisant to, kokią mitybos rūšį pasirinksite, ji visuomet turės tiek privalumų, tiek trūkumų.

Nė vienas mitybos specialistas neprieštaraus, kad daržovių vartojimas palankus sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad per dieną reikia suvalgyti ne mažiau 400 g, o pagal statistiką vidutinio žmogaus suvalgoma tik pusę to kiekio, todėl organizmas negauna visų reikalingų medžiagų (antioksidantų, vitaminų ir t. t.).

„Kiekvieno valgymo metu reikėtų vartoti šviežias, raugintas, džiovintas, šaldytas ar tausojančiu būdu (virtas vandenyje ir garuose, troškintas  ir pan.) pagamintas daržoves, vaisius ir uogas.  Tik svarbu renkantis šią maisto grupę teikti pirmenybę ekologiškai užaugintoms, vietinėms ir sezoninėms daržovėms, vaisiams ir uogoms, pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku pomidorus ir agurkus keisti į raugintus kopūstus, burokėlius ir pan. Daugiausia iš jų daržovių, mažiau iš to kiekio uogų ir vaisių, nes pastarieji turi daug natūralių cukrų, kurių perteklinis vartojimas nėra skatinamas“, – teigia R. Bogušienė.

Vegetariškame meniu – daugiau ankštinių kultūrų

Nevartojant mėsos vegetarai dažniausia baltymus gauna iš jais turtingų ankštinių kultūrų (žirnių, lęšių, avinžirnių, pupų ir pupelių).

„Jei palyginsime maistinę vertę lęšių ir vištienos krūtinėlės, bus panašu. Ankštinės kultūros turtingos ne tik baltymais, turi daug skaidulinių medžiagų, kurios būtinos palaikyti pastovų cukraus lygį kraujyje ir užtikrinti ilgalaikį sotumą bei gerą virškinimo sistemos funkcionavimą. Tik prieš verdant būtina pamirkyti, net avinžirnius, iki 24 val. ir perplauti, kad aktyvuotumėte virškinimo fermentus“, – patarimais dalijasi sveikatai palankaus maisto technologė.

Vegetarai nevartoja perdirbtos mėsos

Perteklinis mėsos vartojimas ir ypač perdirbtos nerekomenduojamas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 2–3 kartus per savaitę valgyti mėsą, o lietuvis dažnu atveju valgo 2–3 kartus per dieną. Tai šiuo atveju gali tapti privalumu sveikatai, jei kalbame apie rūkytus, konservuotus ar kitaip perdirbtus mėsos produktus, kuriuose daug maisto priedų, druskos ir sočiųjų riebalų.

Vegetarizmo trūkumai: saldumynai, krakmolingų bei pieno produktų perteklius

„Pavyzdžiui, gali vegetarų vaikas valgyti bulvių traškučius ir gerti kolą, galima sakyti – net veganiškai valgo, jokio gyvūninio maisto, bet ar tai sveika? Jei vegetarai valgo sveikatai nepalankius užkandžius ir desertus ar desertinius gėrimus, tai ne tik kad nepalanku sveikatai, bet ir veikia žalingai, nes tokiame maiste gausu pridėtinio cukraus, druskos, riebalų, o iš jų dažnu atveju yra apskritai mityboje nerekomenduojamų transriebalų, yra mažai skaidulinių medžiagų, vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių, mineralinių medžiagų. Taip pat toks maistas stipriai perdirbtas, paprastai užterštas kancerogeninėmis ir sintetinėmis medžiagomis, gausu maisto priedų“, – teigia R. Bogušienė.

Dar vienas vegetarizmo „blogis“ – krakmolingų produktų perteklius – miltiniai gaminiai ir bulvės.
Bandelės, sausainiai, gruzdintos bulvytės ir kiti krakmolingi produktai ne tik, kad nėra vertingi vitaminais, bet ir skatina nutukimą, sutrikdo virškinimo sistemą. Valgant daug šių produktų nevalgoma tiesiog virtos ar kitu tausojančiu būdu (virtos, troškintos ir pan.) paruoštos grūdinės kultūros ar bulvės, todėl organizmas gauna kancerogeninių medžiagų ir paprastai transriebalų, daug cukraus, druskos, kitų priedų.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir į perteklinį pieno produktų vartojimą. Ne visi žmonės toleruoja pieno cukrų laktozę, pasitaiko alergiškų pieno baltymui kazeinui.

„Kitas svarbus faktas, kad pieno produktai gali būti stipriai perdirbti su daug cukraus, druskos ar kitų priedų. Taip pat reikia žinoti, kad pieno produktai – sočiųjų riebalų šaltinis, kurių mityboje iš 30 proc. turi būti ne daugiau 10 proc., nes skatina širdies kraujagyslių ligų atsiradimą. Reikėtų teikti pirmenybę, jei nėra alergijų ar netoleravimo požymių, nesaldintiems ir stipriai nesūdytiems produktams“, – apie pieno produktų pasirinkimą kalba sveikatai palankaus maisto technologė.

Svarbiausia – individualūs organizmo poreikiai

Sutrikę dėl informacijos gausos galiausiai pasiduodame masiniam vartojimui, pamiršdami svarbiausia – savo organizmo individualius poreikius.

R. Bogušienės teigimu, svarbu žinoti, kas kenksminga kiekvienam iš mūsų, kuriuos produktus vartojant verčiau vadovautis individualiai organizmui pritaikytomis rekomendacijomis. Mityba turi būti nukreipta į kokybišką maistą, porcijavimą, vertingų maistinių medžiagų gavimą kiekvieno valgymo metu, maisto pritaikymą pagal kiekvieno žmogaus individualius poreikius.

Sveika mityba – saikinga, įvairi, reguliari, subalansuota. Deja, būna atvejų, kai vegetarų mityba nesubalansuota, nepaisoma saikingumo, persivalgoma, suvartojama daug cukraus.