Vėžinių pakitimų randama įvairiausiose kūno vietose ar audiniuose - burnos gleivinėje, seilių liaukose, apydančio audiniuose, žandikauliuose, bet visus juos vienija keletas bendrų bruožų. Laiku pradėta gydyti liga gali būti sėkmingai įveikta, o apleisti atvejai, dažniausiai, baigiasi mirtimi. Apie tai ir apie artėjančią, jau šeštąją, burnos vėžio profilaktikai skirtą, akciją kalbamės su prof. Alina Pūriene, VšĮ VU Ligoninės Žalgirio klinikos vadove.

Reikia daugiau dėmesio

Pasak A.Pūrienės, burnos vėžys, skirtingai nuo gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos nėra taip plačiai išplitęs. Todėl sulaukia gerokai mažiau valstybinių institucijų dėmesio.

„Toks požiūris nėra teisingas, nes apleistas burnos vėžys yra tokia pat rimta problema, kaip ir bet kuri kita onkologinė liga. Be to, pažeidimas būna matomoje kūno dalyje - burnoje, veide, kakle, - kur tiek vėžio pažeistas audinys, tiek po vėžio gydymo išvaizdos ryškūs pokyčiai sukelia socialinės integracijos problemas. Siekdami pakeisti esamą situaciją ir atkreipti tiek visuomenės, tiek valdžios institucijų dėmesį, visą vasarį organizuosime prevencijos akciją, kurios metu visus užsiregistravusius nemokamai ištirsime dėl galimų vėžinių pakitimų“, - planais dalinosi profesorė.

Medikė pastebėjo, kad burnos vėžys dėl informacijos trūkumo ar pačių žmonių abejingumo savo sveikatai diagnozuojamas vėlai. Ši liga pradžioje beveik neturi aiškių specifinių simptomų, pakitimai, jei ir būna, yra minimalūs, todėl žmonės ilgai ignoruoja opeles, nedideles burnos žaizdeles ar protezų nutrynimus, gumbelius, pabalimus, paraudimus burnos gleivinėje, o kai tuo pradeda rūpintis, dažnai jau būna pavėluota.

„Mūsų valstybė skatina profilaktines programas, bet net tais atvejais, kai skelbiamos įvairios patikros akcijos, žmonės į tai žiūri gan abejingai ir ne visada tuo pasinaudoja. Jeigu profilaktinė priežiūra taptų privaloma, kaip tarkim techninė automobilio apžiūra, dauguma ligų būtų diagnozuojamos gerokai anksčiau, o jų gydymas būtų paprastesnis ir pigiau kainuotų. Kalbant apie burnos ar veido srities vėžį, tai turėtų ir mažesnę įtaką kosmetiniams išvaizdos pasikeitimams, kas taip pat yra labai svarbu, - pastebėjo pašnekovė. - Kitas momentas, kurį dažnai pastebime, pajutęs kažką negero, žmogus nesikreipia į gydytojus, nes bijo išgirsti blogą naujieną. Tai irgi lemia didelius vėlavimus.“

Būtent todėl, pasak specialistės, didžiulis Vilniaus universiteto ir VUL Žalgirio klinikos darbuotojų būrys daro viską, kad informacija, ypač - apie rečiau pasitaikančius susirgimus, pasiektų kaip galima platesnį pacientų ratą.

„Ikivėžines būkles ir vėžio užuomazgas gali diagnozuoti ne tik odontologai, bet ir LOR, ir šeimos gydytojai. Tik tam juos būtina įtraukti į burnos vėžio onkologinį budrumą. Todėl stengiamės apie tai kalbėti kaip galima plačiau“, - sakė A.Pūrienė.

Priežastys - ne visada aiškios

Medikės teigimu, tiksliai atsakyti, kodėl vieni žmonės suserga vėžiu, kiti - ne, sudėtinga.

„Jeigu būtų viena forma ir aiškus atsakymas, liga nekeltų tiek rūpesčių. Dabar, kai ji pasireiškia pačiomis įvairiausiomis formomis ir skirtingose vietose, vienas iš efektyviausių kovos būdų yra profilaktika ir sveikas gyvenimo būdas. Skamba kiek nuvalkiotai, tačiau tokia yra tiesa - žmonės patys nelinkę rūpintis savo sveikata - rūko, nesirūpina sveika mityba, burnos higiena, nestebi organizme vykstančių pokyčių, vangiai atvyksta profilaktiškai tikrintis. Rūkymas yra vienas iš katalizatorių, tačiau vėžį gali sukelti per daug aktyvi saulė ar apleistos odos, burnos gleivinės karputės.

Didesnį dėmesį savo sveikatai turėtų skirti ir tie, kurių šeimoje buvo sergančiųjų vėžiu. Nerimą kelią paskutiniais metais sparčiai išplitęs ir vėžiui naujas galimybes sukeliantis žmogaus papilomos virusas. Sunerimti reikėtų ir tokiu atveju, jeigu kokia nors žaizdelė burnoje nesugyja per dvi savaites. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų atminti, kad plonėja jų burnos gleivinė, silpnėja imunitetas, tad liga gali atsirasi net po ilgalaikio per aštraus maisto“, - perspėjo specialistė.

Siekiant paskatinti žmones rimčiau žiūrėti į savo sveikatą ir daroma minėta burnos vėžio prevencijai skirta akcija. Medikė pasidžiaugė, kad prasidėjusi kaip Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos iniciatyva, ji nuolat plečiasi ir pritraukia naujų, žmonėms padėti pasirengusių, gydytojų ir gydymo įstaigų. Šiemetinėje be iniciatorių turėtų dalyvauti pastovūs akcijos vykdytojai: Nacionalinis Vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Klaipėdos universitetinė ligoninė, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio poliklinikos, būrys privačių odontologinių įstaigų.

Greičiau ir paprasčiau

Medikė priminė, kad laiku diagnozuota liga yra ne tik lengviau, bet greičiau ir paprasčiau išgydoma.

„Būtina nepamiršti ir estetinės bei psichologinės problemos pusės. Supraskime, kad kai žmogui diagnozuojamas vėžys, jam yra sunku tai priimti, dar sunkiau pasakyti artimiesiems ar darbdaviams. Nelengva ir pačiam medikui pranešti tokią diagnozę. Tad kuo anksčiau liga bus nustatyta, tuo didesnė tikimybė, kad ji greitai, nelabai skausmingai ir per daug nežalojant veido bus išgydyta. Žmonės dažnai nesusimąsto, kad išpjaunant vėžį tenka šalinti ne tik pažeistas vietas, bet ir dalį sveikųjų audinių. Veido ir burnos srityje, kur audinių ir taip nėra daug, tai tiesiogiai susiję ir su kosmetinėmis problemomis.

Kita vertus, kuo vėliau operuojama, tuo didesnių išlaidų reikia ne tik gydymui, prarastų audinių atstatymui, bet ir socialinei dalį veido ar žandikaulio praradusio asmens adaptacijai. Dauguma kaip tik to bijo ir taip problema tik dar labiau gilėja. Tad raginu visus, ypač - pas medikus sunkiai prisiruošiančius vyrus ar ilgą laiką rūkančius, nedelsti ir pradėti rūpintis savimi, nes pats tinkamiausias laikas tai pradėti šiandien. O mes, medikai, padėsime kiek galėdami“, - pažadėjo Žalgirio klinikos vadovė.

Vėžys - dar ne nuosprendis

Paulių (vardas pakeistas - red. past.) uostamiesčio medikai, nustatę diagnozę - burnos dugno vėžys - „nurašė“, tačiau sostinės Žalgirio klinikų specialistai į situaciją pažiūrėjo kiek kitaip. 2014 metais vyrui buvo atlikta operacija ir šiandien jis džiaugiasi gyvenimu. „Vakaro žinioms“ pašnekovas sakė, kad svarbiausia, net ir išgirdus diagnozę „vėžys“ - nepasiduoti. „Jeigu sėdėsi ir verksi kamputyje užsidaręs nuo viso pasaulio, tai tikrai nieko neduos. Kol gali, reikia kovoti su liga. Mano žmonai gerokai „piktesnis“ vėžys buvo išoperuotas dar 2012 m. Šiandien ji ne tik gyva, bet ir dirba bei sportuoja. Manęs laukia dar viena operacija, tačiau aš dėl to nebesijaudinu, nes šiais laikais vėžys, neretai, yra išgydomas“, - sakė Paulius. Pabrėžęs, kad svarbu nedelsti rūpintis sveikata.