Meningokokinę infekciją išduoda jai būdingas hemoraginis odos bėrimas, kurio ligos pradžioje nebūna. Scanpix nuotr.

Neseniai dėl šios infekcijos Kaune mirė mažametis vaikas. Penkiametis šiaulietis, vieną rytą staiga pradėjęs karščiuoti, kitą rytą užgeso nuo žaibinio meningokoko. Dar vienas meningokokinės infekcijos atvejis spalį užfiksuotas Švenčionėliuose – čia susirgo progimnazijos moksleivis. Tad specialistų teiraujamės, ar ši ūmi bakterinė infekcija tikrai tokia negailestinga ir kaip nuo jos gintis.

Primena peršalimą

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, todėl jai imlūs asmenys, artimai bendraudami su sergančiuoju ar sveiku bakterijos nešiotoju, gali ja užsikrėsti. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų pasirodymo vidutiniškai trunka 3-4 dienas. Susergama dažniau šaltuoju metų laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais. Teigiama, kad 5–10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus, bet nejusti jokių požymių.

Liga klastinga tuo, kad pradžioje nebūna jokių specifinių požymių – ji prasideda staiga ir primena peršalimo ligas ar gripą. „Dažniausiai meningokokinei infekcijai būdingi šie simptomai: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių ir raumenų skausmai, hemoraginis bėrimas. Vaikai dažnai verkia, atsisako valgyti ir (arba) gerti. Hemoraginio pobūdžio bėrimas dažniausiai atsiranda pirmąją parą, todėl iš pradžių susirgusiojo artimieji apie šią infekciją gali nė nepagalvoti“, – aiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė.

Specialistė priduria, kad pačioje ligos pradžioje jos nustatyti negali ir gydytojai – atliekant kraujo tyrimą rodikliai dar būna nepakitę. Anot jos, meningokokinę infekciją galima įtarti, kai atsiranda jai būdingas hemoraginis odos bėrimas. Jis išryškėja ligai progresuojant – dažniausiai per pirmąją parą, nors kai kada odą išberia per kelias valandas. „Kai atsiranda bėrimas, liga gali progresuoti labai greitai“, – sako A.Skrickienė.

Asta Skrickienė

Asta Skrickienė

Lyderė – Malta

Meningokokinės infekcijos sukėlėjai – bakterijos (Neisseria meningitidis), dar vadinamos meningokokais. Jie skirstomi į 13 serologinių grupių, tačiau dažniausiai žmonėms ligas sukelia A, B, C, W135 ir Y tipai. Europos ligų kontrolės centro duomenimis, ši infekcija labiausiai paplitusi Maltoje (3,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), Lietuvoje (1,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų), Airijoje (1,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Lietuvoje ligas dažniausiai sukelia B tipo meningokokai. Mūsų šalyje per metus vidutiniškai užregistruojama apie 70–80 meningokokinės infekcijos atvejų. ULAC duomenimis, 2015 m. užregistruoti 74 atvejai, 7 ligoniai mirė. 2016 m. užregistruoti 75 meningokokinės infekcijos atvejai, o nuo šios ligos mirė 7 žmonės, tarp kurių 4 vaikai iki 5 metų. Šiemet iki spalio 30 d. mūsų šalyje užregistruoti 68 meningokokinės infekcijos atvejai. 9 susirgusieji – tarp jų  4 vaikai iki 5 metų – mirė.

Taikosi į vaikus

Meningokokinę infekciją specialistai skirsto į kelias formas. Lengva forma – meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas; sunki forma – kai žmogus suserga meningokokcemija, meningitu, meningoencefalitu. Taip pat skiriamos retų formų meningokokinės infekcijos – perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kt., o sunkiausios klinikinės formos yra žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas – galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas.

Ši infekcija, pasak visuomenės sveikatos specialistės, pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų. Didesnę riziką susirgti meningokokine infekcija turi rūkantieji, vaikai, kenčiantys nuo pasyvaus rūkymo. Šios ir kitų infekcinių ligų ir jų komplikacijų pavojus padidėja persirgus gripu ar kitomis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis bei infekcijomis. Persirgę šia liga žmonės vėliau gali kentėti dėl inkstų nepakankamumo, smegenų pažeidimo, klausos praradimo, o kai kuriais atvejais jiems gali tekti amputuoti galūnes. Tačiau meningokokinė infekcija tikrai nėra mirtina liga.

Anot specialistų, labai svarbu stiprinti imunitetą, nes didesnis pavojus susirgti yra tiems asmenims, kurių imunitetas nusilpęs ar sutrikęs. Siekiant užkirsti kelią meningokokinei infekcijai ir sumažinti užsikrėtimo riziką, gydytojai rekomenduoja dažnai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, o panaudotas išmesti į šiukšliadėžę. Taip pat jie rekomenduoja reguliariai vėdinti ir valyti patalpas.

„Be abejo, labai svarbu, kad sergantysis kuo mažiau bendrautų su sveikaisiais ir neplatintų užkrato. Įtarę, kad kontaktas vis dėlto įvyko, o juo labiau pajutę kokius nors negalavimus, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją“, – sako A.Skrickienė.

Skiepai veiksmingi

Pirmoji vakcina nuo mūsų šalyje dažniausiai pasitaikančios B tipo meningokokinės infekcijos Europos vaistų agentūroje registruota 2013 m. pradžioje, o mūsų šalyje ja skiepytis galima nuo 2014 m. Šia vakcina leidžiama skiepyti vaikus nuo 2 mėnesių ir vyresnius asmenis.

Nors Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu dar nėra pateikusi galutinių globalių rekomendacijų apie vakcinos „Men B“ poveikį tose šalyse, kur ji naudojama, tačiau skiepai laikomi viena veiksmingiausių profilaktikos nuo meningokokinės infekcijos priemonių. PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė informavo, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, ji įtraukta į vaikų skiepijimo kalendorius. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai priduria, kad B tipo meningokokinės infekcijos vakciną į nacionalinius skiepijimų kalendorius yra įtraukusi Airija, kai kurie Italijos regionai – šalys, kuriose meningokokinės infekcijos epidemiologinė situacija labai panaši į padėtį Lietuvoje.

Tai, kad B tipo meningokokinės infekcijos vakcina registruota Europos vaistų agentūroje, reiškia, jog ji pripažinta kaip saugus ir efektyvus vaistinis preparatas. „Pirmieji mokslininkų paskelbti duomenys skiepijant vaikus pagal skiepijimų kalendorių Jungtinėje Karalystėje taip pat rodo, kad ši vakcina yra saugi ir efektyvi“, – redakcijai patvirtina sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė- Motiejūnienė. Tačiau Lietuvoje jokie skiepai nėra privalomi, todėl ar skiepytis ir skiepyti vaikus, ar nesiskiepyti, sprendžia patys žmonės. „Tėvai ar globėjai, pageidaujantys paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos patys, turėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą“, – aiškina A.Skrickienė.

Valstybė šių skiepų nekompensuoja, todėl susimokėti už vakciną, kuri yra palyginti brangi, išgali tikrai ne visi. Tikriausiai dėl to kol kas pasiskiepijusiųjų nuo meningokokinės infekcijos mūsų šalyje nedaug: pirmais metais paskiepyti 338 asmenys, 2015 m. – šiek tiek daugiau negu tūkstantis, o pernai paskiepyta per 13 600 žmonių.

„Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra didesnis nei kitose ES šalyse. Didžiausios rizikos susirgti šia liga grupė yra vaikai, ypač iki vienų metų amžiaus. Todėl, įvertinę Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktus duomenis apie vakcinos saugumą ir efektyvumą bei kitų šalių patirtį, specialistai ir ekspertai pasisako už vakcinos nuo Lietuvoje vyraujančios B tipo meningokokinės infekcijos įtraukimą į Lietuvos Respublikos skiepijimų kalendorių“, – sako viceministrė A. Bilotienė- Motiejūnienė.

Planuojama, kad šie skiepai bus įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių jau kitų metų antrame pusmetyje. SAM taip pat informavo, kad šiuo metu atliekamas meningokokinės infekcijos naštos visuomenei  ir skiepijimų efektyvumo vertinimas. Juos pagal sutartį su Pasaulio sveikatos organizacija atliks užsienio matematinio modeliavimo ekspertai.