LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso (COVID-19) pandemijos pasekmes, kai kuriose Lietuvos savivaldybėse pradėjo dirbti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos (MPKĮK). Šiose komandose dirba VšĮ Krizių įveikimo centro specialistai, kurie laimėjo Valstybinio psichikos sveikatos centro skelbtą atvirą konkursą teikti šias paslaugas. Plačiau apie tai papasakojo Krizių įveikimo centro MPKĮK projekto vadovė psichologė Ingrida Bobinienė.
Nuo kada teikiamos krizių įveikimo paslaugos? Kodėl buvo nuspręsta jas teikti?
Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos teikiamos Vilniaus ir Kauno apskrityse nuo šių metų spalio mėnesio. Vakarų valstybėse (Vokietijoje, Ispanijoje ir kt.) tokia praktika, kai po krizinio įvykio, be medicininės, siūloma ir teikiama krizinė psichologo pagalba, nėra naujiena. Stebint jų gerąją patirtį, šios paslaugos pradėtos teikti ir Lietuvoje.
Krizių įveikimo centras mobiliųjų komandų paslaugas teikia jau keletą metų, tokia praktika taikoma ir kai kurių valstybinių įstaigų veikloje (pavyzdžiui, Pedagoginės psichologinės tarnybos vyksta į mokyklą po mokinio savižudybės ir padeda mokyklai valdyti įvykusią krizę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosiose komandose psichologai teikia pagalbą, kai yra vaiko teisių pažeidimo atvejai).
Įvertinus užsienio šalių patirtį bei poreikį šalies viduje (kurį ypač sustiprino COVID-19 situacija), Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo tokių paslaugų atsiradimą. Iki gruodžio pabaigos Krizių įveikimo centras vykdo Valstybinio psichikos sveikatos centro administruojamas MPKĮK paslaugas: tai yra bandomasis etapas Vilniaus ir Kauno apskrityse, kuriam pasiteisinus numatoma tokių paslaugų plėtra.
Kam šių paslaugų dažniausiai prireikia? Kas jų gali kreiptis? Kaip?
Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos teikiamos po krizinio įvykio, kuris labai stipriai paliečia, sukrečia žmogų, žmonių grupę, bendruomenę ar organizaciją. Dažniausiai tai yra įvykiai, susiję su realia arba suvokiama grėsme žmogaus sveikatai, gyvybei. Iki šiol psichologinių, krizinių paslaugų spektras buvo gana gerai išvystytas atvejais, kai konsultacijos teikiamos nukentėjusiam po krizinio įvykio žmogui: ligoninėse, psichikos sveikatos centruose ir kitur. Krizių įveikimo centro MPKĮK paslaugos ypatingos tuo, kad konsultacijos dažniausiai teikiamos krizinio įvykio paliestam asmenų ratui: artimiesiems, bendradarbiams, bendruomenės nariams, liudininkams, tai yra fiziškai nenukentėjusiems, sveikiems žmonėms, patyrusiems psichologinį sukrėtimą. Iki šiol šie žmonės neretai pagalbos nesulaukdavo. Taip pat MPKĮK paslaugos išsiskiria tuo, jog gali būti teikiamos atvykus į vietą sutartu laiku: tai ypač aktualu mažesnių miestų ar rajonų gyventojams, kai krizinės konsultacijos vietoje nebūtinai operatyviai prieinamos.
Kokie specialistai teikia šias paslaugas? Ar jų užtenka?
Šias paslaugas teikia psichologai, kurie specializuojasi krizių įveikimo, psichotraumatologijos, suicidologijos srityse. Kiekvieną psichologinių krizių įveikimo komandą sudaro bent du specialistai. Esant poreikiui, kai įvykyje yra daugiau paveiktų žmonių, formuojama didesnė krizių įveikimo specialistų komanda.
Specialistams keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (psichologijos bakalauro ir magistro laipsnis, baigti ne vieneri specializuoti mokymai krizių tema, praktinė patirtis teikiant krizines konsultacijas išvykimo metu ir kt.). Ne mažiau svarbios ir asmeninės savybės: empatiškumas, gebėjimas atlaikyti krizinius įvykius ir padėti juos atlaikyti kitam. Toks darbas reikalauja ir lankstumo, kūrybiškumo, nes kiekviena krizė neretai būna kitokia, specifinė. Ne kiekvienas specialistas gali dirbti tokį darbą. Kadangi numatomas paslaugų tęstinumas, šiuo metu Krizių įveikimo centras plečia komandą: kviečiami prisijungti reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai, rengiami naujų specialistų mokymai.
Ar lengva padėti krizę patiriantiems žmonėms? Ar, suteikę operatyvią pagalbą, palaikote tolesnį ryšį?
Kai gyvenime nutinka kažkas netikėto ir labai skaudaus – artimojo žūtis, savižudybė ar kitas sunkus patyrimas, to įvykio pakeisti nebegalima. Skausmas, liūdesys, ilgesys ilgainiui tampa gyvenimo dalimi. Tačiau galimi du skirtingi keliai: vienas, kai gali tęsti gyvenimą, o nutikusi nelaimė tapti jo dalimi (tačiau – ne visu gyvenimu), skaudžia, bet atlaikoma; kitas – kai nutikusi nelaimė užgožia visą gyvenimą, kai ima prastėti ne tik psichinė, bet ir fizinė sveikata, kai nebegali tęsti ankstesnių darbų, santykių, kai niekas nebedžiugina. MPKĮK konsultacijos vykdo to antrojo varianto prevenciją: kad nebūtų ar sušvelnėtų potrauminio streso sutrikimo simptomatika, kad įvykis taptų labiau pakeliamas, kad žmogus galėtų jį išgyventi. Pirmoji psichologinė pagalba ypač aktuali iškart (per keletą dienų) po įvykio, kai jaučiami itin stiprūs emociniai išgyvenimai, susvyruoja pasaulio vaizdo suvokimas, prasmės jausmas.
Pirma konsultacija, kai jos reikia skubiai, gali būti teikiama ir nuotoliniu būdu. Esant poreikiui, vykstama į vietą sutartu laiku. Jei mieste paskelbtas karantinas arba žmogus yra saviizoliavęsis, krizines konsultacijas (tiek individualias, tiek grupines) galime teikti ir nuotoliniu būdu. Kiekvienam paveiktam asmeniui galime suteikti po 5 tęstines konsultacijas. Jei po jų jaučiamas tolesnių konsultacijų poreikis, nukreipiame į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, aptariame kitas žmogui prieinamas konsultacijų galimybes.
Kokia yra šios pagalbos nauda?
Kai krizinis įvykis nutinka įstaigoje, organizacijoje ir ji kreipiasi, mūsų komandos specialistai gali padėti administracijos atstovams, krizių valdymo komandos nariams susidaryti krizės valdymo planą, padėti suvaldyti krizę. Identifikuojami įvykio labiausiai paveikti asmenys. Teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos. Tokiu būdu palaikoma darbuotojų psichikos sveikata, darbingumas, sušvelninamas krizės poveikis organizacijos psichologiniam klimatui.
Kai krizinis įvykis paliečia artimuosius, liudininkus, pirmoji psichologinė pagalba gali padėti atlaikyti pirmines intensyvias emocines reakcijas, išgyventi sunkų patyrimą. Krizinės konsultacijos gali sušvelninti potrauminio streso sutrikimą, kitų su stresinėmis reakcijomis susijusių sutrikimų, sindromų atsiradimo riziką. Žmonėms padeda ir žinojimas, kas su juo vyksta: kokios reakcijos yra normalios, o kada jau reikėtų kreiptis pagalbos. Ne mažiau svarbus ir paprasčiausias palaikymas: kai kas nors tą sunkumą atlaiko kartu su manimi, tarsi man pačiam tampa lengviau nešti tą naštą, ją atlaikyti.
Kokiais atvejais dažniausiai kreiptasi spalio mėnesį?
Sulaukėme kreipimosi tiek iš įstaigų, organizacijų, kur buvo įvykęs krizinis įvykis pačioje įstaigoje, tiek iš asmenų: artimųjų, išgyvenančių sunkią, netikėtą šeimos nario netektį, savižudybę artimoje aplinkoje. Dalis kreipimųsi susiję su COVID-19 situacija šalyje: kai kurie žmonės saviizoliaciją, artimųjų susirgimus patiria kaip psichologinę krizę. Buvo kreipiamasi ir dėl kitų asmeninių krizių, ne tokių tragiškų, tačiau taip pat sukrečiančių žmogų.
Iš pirmojo konsultacijų teikimo mėnesio išsinešiau potyrį, kaip žmonėms svarbu, kad yra į ką kreiptis, kai nutinka tragiškas įvykis. Kad nelieki vienas. Man atrodo, kad net tais atvejais, kai po krizinio įvykio nesikreipi pagalbos (ar net jei krizinis įvykis nenutiko), žinojimas, jog esant poreikiui galėsi kreiptis, didina saugumo ir dėkingumo jausmą valstybei, kad kritiniu atveju neliksiu vienas su savo skausmu. Džiugu dėl Lietuvos vystymosi tendencijų psichikos sveikatos srityje: kad ne tik kalbama, bet ir realiais veiksmais rodoma, jog svarbus ne tik žmonių kūnas, fizinė sveikata, bet ir tai, kaip jaučiamės.
Birutė Litvinaitė
Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
