Vilniuje, „Thermo Fisher Scientific Baltic“ pastate, prieš trejus metus atidarytos naujos preparatų gamybos laboratorijos – labai sterilios patalpos, kuriose negali būti nė dulkelės. Tada, 2015-aisiais, buvo pranešta, kad šiose laboratorijose mokslininkai vadinamąsias magnetines daleles sujungs su antikūnais, ir padės kovoti su vėžiu.

Šiandien žinome daugiau. „Thermo Fisher Scientific“ bendradarbiauja su šveicarų įmone „Novartis“, kuri gamina vaistą „Kymriah“, skirtą gydyti kraujo vėžio ligoms – ūminei leukemijai ir Ne Hodžkino limfomai. Kaip veikia šis naujasis gydymo būdas, pramintas ląstelių terapija?

Kalbant labai paprastai – iš vėžiu sergančio paciento paimama kraujo. Tada iš to kraujo ištraukiami vadinamieji T limfocitai – ląstelės, kurios naikina vėžines ar užkrėstas ląsteles. Šie limfocitai mėgintuvėlyje gauna magnetinių dalelių ir antikūnų mišinio dozę, atskraidintą iš Vilniaus. Tas mišinys, kartu su kitais vaisto priedais, tartum pažadina limfocitus iš snaudulio, juos suaktyvina ir „apmoko“ atpažinti vėžines ląsteles ir jas sunaikinti.

Tada tie „ištreniruoti“ ir karingai nuteikti limfocitai sušvirkščiami atgal pacientui. Ir šitaip pats žmogaus organizmas geba nugalėti kraujo vėžį – bent jau taip man teigia „Thermo Fisher Scientific“ Ląstelių terapijos tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas  Oysteinas Amellemas, kuris neseniai lankėsi Lietuvoje.

– Limfocitai žmogaus kūne turėtų atpažinti naviko ląsteles. Tačiau tai ne visada lengva – kadangi naviko ląstelės atsiranda iš savęs pačių, skirtingai nuo įprastų ląstelių organizme. Tad kartais jas atpažinti būna sunku. Tačiau yra ir kitų iššūkių žmonėms, sergantiems vėžiu. Navikas, galima sakyti, turi protingų mechanizmų, kurie neleidžia žmogaus imuninei sistemai būti veiksmingai.  Ir tai didžiulė problema, ypač sergantiesiems ūmia vėžio forma, kada navikas tiesiog valdo savo mikrosistemą ir yra gan atsiskyręs nuo likusio kūno sistemos.

Tad, kai limfocitai patenka į tą vėžinę aplinką, jie susiduria su kitokiomis taisyklėmis. Labai sunku ten išgyventi, viskas ten skirtinga. Gliukozė ten nepatenka,  skirtingas PH...

– Tai vėžinė aplinka yra lyg priešo tvirtovė?

– Galima tai laikyti tvirtove, kurioje yra visiškai skirtingos taisyklės.

– Ar galėtumėt paaiškinti, kaip jūsų kuriamos magnetinės dalelės „apmoko“, „treniruoja“ limfocitus kovai su naviko ląstelėmis?

– Pirmiausia, reikia ištrauki tinkamo tipo ląsteles, kurios dažnai būna, kaip mes vadiname, „naivios“ ar „trumpos atminties“ – paprastai kalbant, tai reiškia, kad tai yra labai jauni limfocitai, dar neturintys didelės patirties. Ir tai yra gerai, nes tada galim tas jaunas ląsteles treniruoti, kad jos virstų labai veiksmingomis. Svarbu tai, kad norėtume tobulinti limfocitus, kurie būtų neseniai išsivystę. Tai reiškia, kad jie galėtų žmogaus kūne išgyventi ilgą laikotarpį po to, kai būtų įšvirkščiami atgal pacientui į kraują.

Mūsų tikslas – ištobulinti ląsteles, kurios galėtų gyventi dešimt, dvidešimt metų ar netgi ilgiau. Kaip atmintis. Toji atmintis svarbi ir kitur: pavyzdžiui, kai skiepijamės, mes laviname limfocitus, kad atsimena ligą ir tokiu būdu yra kur kas veiksmingesni, jei toji liga sugrįžta. Tada ląstelių atmintis apie tai įspėja, ir ląstelė greit sureaguoja į pasikartojusią ligą.

Suprantu, kad „karas“ yra neigiamas žodis, tačiau mėgstu tuos jaunus limfocitus palyginti su kariais – yra kur kas geriau į karą siųsti puikiai ištreniruotus jaunus individus, kurie galėtų ilgai kautis, negu senus žmones (atsiprašau už tokį išsireiškimą), kuriuos kariavimas greit išvargintų.

Tas pats ir su limfocitais. Seni limfocitai gali gerai atlikti savo darbą, tačiau numirs greičiau. O mums reikia, kad tos ląstelės paciento kūne gyventų metų metus.

– Prieš trejus metus čia, Vilniuje, šventėme naujo „Thermo Fisher Scientific“ padalinio atidarymą. Tada turbūt daugelis iš mūsų pirmą kartą išgirdome apie šią technologiją – apie magnetines daleles, apie ląstelių terapiją... Praėjus trejiems metams, jūsų nuomone, kokie ryškiausi pasiekimai šioje srityje? Skaičiau apie sėkmingą amerikietės mergaitės Emily Whitehead atvejį.

– Visų pirma, manau, pats svarbiausias pasiekimas – kad Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija pernai patvirtino patį pirmąjį ląstelių terapijos vaistą. O šiemet, prieš kelias savaites, tą padarė ir Europos Sąjunga. Šis vaistas dabar galės būti taikomas žmonėms iki 25-erių metų, sergantiems ūmine leukemija, kuria dažniausiai suserga vaikai. Lygiai toks pats vaistas patvirtintas ir pacientams, sergantiems Ne Hodžkino limfoma – vėžine liga, labiau būdinga suaugusiesiems.

Emily Whitehead buvo pirmasis vaikas, ląstelių terapija gydytas nuo ūminės leukemijos. Iki tol mergaitė išbandė tris įprastus gydymo būdus. Paskutinysis išvis nedavė jokių rezultatų, mergaitei pasidarė labai bloga, ji buvo arti mirties. Ją pažinojo gydytojas iš vaikų ligoninės Filadelfijoje ir pasiūlė ląstelių terapiją.

Emily iškart sutiko ir tapo pirmuoju vaiku, išbandžiusiu šią technologiją. Ir toji terapija suveikė neįtikėtinai staigiai, mažiau negu per tris savaites! Buvo galima matyti staigius pokyčius jos organizme. Dėl šio gydymo jai pasidarė labai bloga, kadangi jos organizmas iš kraujotakos ir kaulų sistemos pašalino daugiau nei du kilogramus vėžinių ląstelių. Organizmui labai sunku atsikratyti tiek daug limfocitų sunaikintos medžiagos.

Kitas šio gydymo šalutinis poveikis – imuninė sistema įsijungia labai stipriai. Yra tokie maži baltymai citokinai, kurie paspartina imuninę sistemą. Vienas iš citokinų – vadinamasis „interleukinas 6“ – nepaprastai suaktyvėja, ir tai gali grėsti gyvybei. Tai vadinama „citokinų audra“. Gydytojas tą pamatė ir pacientei davė dozę antikūnų, kurie tą citokiną prislopino. Tai mergaitę išgelbėjo.

Šis pavyzdys parodo, kaip galingai veikia šis gydymo būdas. Priešingai nuo įprastųjų, viskas įvyksta vienu metu – per labai trumpą laiką masiškai naikinamos vėžinės ląstelės. Tai yra iššūkis pacientui, nes visas jas reikia pašalinti iš kraujotakos sistemos. Tačiau Emily buvo išgelbėta. Ir šiandien ji nebeturi vėžio. Kiek pamenu, tai įvyko daugiau nei prieš penkerius metus. O šiandien ji dėl savo istorijos – labai populiari. Emily lankėsi Baltuosiuose rūmuose pas prezidentą Baracką Obamą, o jos tėtis įkūręs fondą, kuris renka lėšas, kad ir kiti vaikai galėtų būti gydomi šia technologija.

– Kokie rezultatai apskritai? Kiek procentų šiandien yra išgydyti nuo vėžio?

– Geriausi rezultatai pasiekti gydant ūminę leukemiją. Matome, kad gydymas padeda daugiau nei 90 proc. atvejų. Reiktų nepamiršti, kad naujoji ląstelių terapija šiems žmonėms galėjo būti taikoma tik tada, kai jie jau buvo du kartus išbandę įprastą sisteminį gydymą. Tai vadinama „trečiosios linijos gydymu“. Tai labai svarbu pabrėžti. Tai reiškia, kad tiems pacientams jau nebepadėjo įprastas gydymas, ir jie labai sunkiai sirgo.

Taigi, kai turi labai sergančius žmones ir matai, kad 90 proc. iš jų gydymas padėjo – tai nuostabu! Aš neatsimenu kito tokio atvejo medicinos istorijoje. Ilgalaikis poveikis kol kas nežinomas, bet panašu, kad ūminės leukemijos atveju daugiau 75 proc. pacientų išgyvens ilgai. Duomenys rodo, kad jei po gydymo išgyveni pirmus metus, greičiausiai išgyvensi ir ateinančius. Patys pirmieji metai yra lemiami.

„Thermo Fisher Scientific“ atstovas O. Amellemas pasakoja, jog kraujo vėžiu sergančiampacientui pakanka vienos dozės, kad gydymas pavyktų. Pašnekovas skaičiuoja, kad visame pasaulyje per dvylika ląstelių terapiją galėjo išbandyti apie 1000 žmonių. Klinikiniai šios technologijos bandymai pradėti 2013-aisiais, o jau po ketverių metų ji oficialiai patvirtinta. Paprastai prireikia dešimties metų, kad vaistas būtų pripažintas. Šiuo metu jis skirtas nugalėti kraujo vėžį, tačiau mokslininkai siekia technologiją pritaikyti ir kitoms vėžio rūšims.

Kalbant apie Lietuvą – nors Vilniuje esančiose laboratorijose ir gaminamas preparatas, skirtas vaisto nuo vėžio gamybai, kol kas neaišku, ar tas vaistas bus parduodamas mūsų šalyje – tą turės atskirai nuspręsti kiekviena Europos Sąjungos valstybė. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė šios technologijos atsisakė – motyvuodama, kad toks gydymas per brangus.

– Viena vaisto „Kymriah“ dozė kainuoja beveik pusę milijono dolerių...

– Jungtinėse Valstijose. Europoje mažiau, kokiu šimtu tūkstančiu. Bet vėlgi, tai priklausys nuo derybų tarp firmos „Novartis“ ir kiekvienos valstybės. Taigi, Europoje nebus vienos kainos. Ji kiekvienoje šalyse bus kitokia. Taip, tai sudėtinga. Tačiau įprastai Europoje vaistai pigesni negu Jungtinėse Valstijose.

– Gerai, bet 500 tūkst. ar 400 tūkst. dolerių – tai vis tiek daug paprastam žmogui. Kodėl tokia kaina?

– Taip, deja, šį vaistą yra labai brangu gaminti, nes kiekviena gamyba skirta tik vienam konkrečiam asmeniui. Tai pagrindinis sunkumas. Jei gamintumėme tą patį vaistą daugybei žmonių, kainuotų mažiau. Be to, kai kurios naudojamos technologijos yra labai brangios, nes gamina labai mažą kiekį vaistų. Tai yra klasikinis jaunos pramonės pavyzdys, kuomet dar nekuri produkto tūkstančiams pacientų. Tai ateis su laiku. Laikui bėgant, kris ir kaina. Kita vertus, vaistų kainos ir šiaip yra neįtikėtinai didelės. Prisiminkim E. Whitehead istoriją. Emily tris kartus nesėkmingai gydėsi nuo ūminės leukemijos. Ligoninėje ji praleido maždaug trejus metus. Didžiąją to laiko dalį ji labai sunkiai sirgo. Nežinau, kiek kainavo gydymasis ligoninėje tuos trejus metus, bet manau, kad tikrai daugiau nei 500 tūkst. Taigi jei į šį reikalą žiūrėtume iš visuomenės perspektyvos ir pagalvotume, kiek laiko žmonės praleidžia  ligoninėse, gydydamiesi nesėkmingai... būtų įdomi diskusija.

Simonas Bendžius