Asociatyvi nuotr.

Asmenys, kurių organizme vitamino D koncentracija yra normali, turi mažesnę riziką susirgti ne tik įvairiomis ligomis ir infekcijomis, bet ir užsikrėsti COVID-19 virusu. Vitaminas D veikia ne tik kaip apsauga, bet ir susirgus koronavirusu galima lengvesnė ligos eiga ir mažesnė komplikacijų tikimybė. Tokios išvados padarytos atlikus naujausius tyrimus.

Vitaminas D – gyvybiškai svarbus mikroelementas, kuris padeda palaikyti normalią kaulų ir dantų būklę, normalią raumenų funkciją, o svarbiausia – imuninės sistemos veiklą. Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad vitamino D stoka nustatyta 67 proc. tirtų asmenų. Didžiausias jo trūkumas pastebimas gruodžio–balandžio mėnesiais.

„Aktualiausi šiuo metu tyrimai yra susiję su COVID-19 infekcija. Jų jau atlikta tikrai nemažai ir galima drąsiai sakyti, kad žmonės, kurių organizme yra normali vitamino D koncentracija, turi mažesnę riziką susirgti infekcija, – sako vaistininkė. – Pastebėta, kad tiek mirštamumas, tiek sergamumas COVID-19 infekcija mažėja, jei asmeniui netrūksta vitamino D. Svarbu ir tai, kad vitaminas D veikia ne tik kaip apsauga, bet susirgus COVID-19 liga galima lengvesnė ligos eiga ir mažesnis komplikacijų skaičius.“

Kas yra vitaminas D ir kodėl jis svarbus mūsų sveikatai

Pasak vaistininkės, vitaminas D yra tirpus riebaluose. Didžiausią vitamino D kiekį mes gauname iš UV saulės spindulių (80-90 proc.), tuo tarpu su maistu – tik iki 20 proc.

Visiems jau seniai žinoma, kad vitaminas D saugo organizmą nuo osteoporozės, stiprina dantis ir kaulus. Tačiau tai nėra vienintelis jo poveikis. Jis taip pat reguliuoja mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, fosforas ir magnis, apykaitą ir dalyvauja formuojant mūsų imunitetą.

Didesne vitamino D stoka dažniau skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, turintys antsvorio, nėščios ir maitinančios moterys.

Trūkumas gali pasireikšti raumenų silpnumu, imuniteto sumažėjimu. Esant didesniam trūkumui gali išsivystyti osteoporozė, osteomaliacija, reumatoidinis artritas. Žymiai sumažėja atsparumas virusinėms infekcijoms, blogėja kalcio pasisavinimas. Vaikams gali išsivystyti rachitas, sutrikti dantų augimas, atsirasti dėmių dantų emalyje.

Kodėl atsiranda vitamino D trūkumas

Priežastys, kodėl atsiranda trūkumas, gali būti kelios. Tai per trumpas buvimas saulėje, nevisavertė mityba, nenaudojama gyvūninių maisto produktų, kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Taip pat kai kurių vaistų vartojimas.

Rekomenduojama vitaminą naudoti ir arterine hipertenzija sergantiems asmenims, taip pat jaučiantiems kaulų ar raumenų skausmus.

Ar įmanomas vitamino D perdozavimas

Taip. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl jo perteklius gali kauptis kepenyse ar riebaliniame audinyje. Pagrindiniai požymiai: silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Sunkiais atvejais gali sutrikti inkstų veikla. Per didelės vitamino D dozės gali net sutrikdyti vaikų augimą.

Todėl vaikai yra ypač jautrūs šio vitamino perdozavimui. Jei yra įtarimų dėl vitamino D perdozavimo, būtina kuo greičiau nutraukti jo vartojimą ir sumažinti jo gaunamą kiekį su maistu.

Kokios šiuo metu yra vitamino D normos

Trūkumas fiksuojamas, kai nustatomas vitamino D kiekis organizme mažiau kaip 20 ng/ml, nepakankamumas – esant 20-30 ng/ml, o norma ir siektinas tikslas – 30-50 ng/ml.  Kūdikiams iki 1 metų amžiaus – 400-1000 TV per dieną, o vyresniems nei 1 metų – 600-1000 TV per dieną. Suaugusiesiems – iki 2000 TV per dieną.