G.Klidziūtė:„Kiekvienas iš mūsų gali būti pozityvus pavyzdys ir prisidėti kuriant tolerantišką bei supratingą bendruomenę.“

Gyvenimas šiuo metu tapo tikru iššūkiu – karantinas, izoliacija, nežinomybė dėl ateities ir baimė susirgti pačiam bei užkrėsti kitus kelia daug emocijų ir streso. Šiuo metu svarbu pasirūpinti savo psichikos sveikata nepamirštant ir šalia esančių visuomenės narių. Apie tai „Valstiečių laikraščio“ pokalbis su Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ laikinai einančia visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos pareigas Greta Klidziūte.

klidziute

Teigiate, kad šiuo metu, kai užsikrėtimų skaičius yra didelis ir virusas sparčiai plinta visuomenėje, visiškai normalu jausti baimę, liūdesį, pyktį ir išgyventi nerimą. Kaip mūsų jausmai ir emocijos gali paveikti kitus?

Mūsų ir kitų šalių kontekstas, kuriame gyvename, net jei artimai nesusidūrėme su susirgimo atvejais, jau ilgiau kaip pusmetį ne vieną verčia jaustis nesaugiai. Šiuo metu vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai susirgęs žmogus pyksta ant jį užkrėtusio kolegos, draugo ar artimojo, o pats tuo pat metu jaučia gėdą ir baimę užkrėsti kitus. Visuomenėje tvyranti įtampa bei didelė jausmų įvairovė neretai lemia tai, kad darbo, ugdymo aplinkose, bendruomenėse ar net artimame žmonių rate pozityvūs tarpusavio santykiai tampa priešiškais, ypač sergančiojo atžvilgiu – prasideda kaltinimai, moralizavimas apie prastą susirgusiojo higieną ar neatsakingą elgesį. Toks skirtingose aplinkose besikuriantis požiūris gali turėti itin daug žalos – sergantis asmuo gali bijoti prisipažinti apie tai, kad jaučia simptomus, delsti kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, bijoti informuoti tuos, su kuriais turėjo kontaktą. Tokiu atveju prarandama galimybė laiku sustabdyti viruso plitimą. Kuriamas ir taikomas stigmatizuojantis požiūris tampa vienu didžiausių rizikos veiksnių atsirasti psichikos sveikatos sunkumams: nemigai, panikos atakoms, depresiškai nuotaikai ir pan.

Iš tiesų pastaruoju metu viešojoje erdvėje padaugėjo kaltinimų medikams, pedagogams, kurie šiuo nelengvu laikotarpiu taip pat balansuoja ant ribos.

Virusui plintant asmens sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, didelę įtampą bei stresą išgyvena ir šių įstaigų vadovai – tiek valdydami kilusias situacijas, tiek bendraudami individualiai su bendruomenės nariais. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad ieškodami priežasčių ir paaiškinimų, kodėl ir kas susirgo, darbuotojai ar vaikų tėvai išgyvenimus išlieja reikalaudami asmeninės atsakomybės ir pasiaiškinimo. Neretai pamirštama, kad užsikrėsti ir susirgti galime visi: COVID-19 liga sergama nepriklausomai nuo statuso. Užsikrėtimo atvejų gali pasitaikyti net laikantis visų saugumo taisyklių bei reikalavimų. Supraskime, kaltinimas dar niekam nepadėjo pasveikti ar neužsikrėsti.

Kaip galėtume sau ir kitam padėti išgyventi šį nelengvą laikotarpį?

Kiekvienas iš mūsų gali būti pozityvus pavyzdys ir prisidėti kuriant tolerantišką bei supratingą bendruomenę. Pandemijos metu būtina išlikti vieningais ir parodyti kitam, kad nesame vieni. Parodykite rūpestį savo kolegai, pažįstamam, kaimynui, kuris užsikrėtė COVID-19, pasistenkite suprasti, kaip jis jaučiasi, ir pasidalykite mintimi, kad žmogus pats nepasirinko susirgti. Sergantis asmuo gali jaustis vienišas, tad nuoširdus rūpestis ir dėmesys gali būti didelė pagalba. Jeigu užsikrėtėte ar bijote užkrėsti kitus, galite jausti kaltę. Tačiau reikia nepasiduoti ir drąsiai pasakyti asmenims, su kuriais bendravote, kad sergate – tai gali padėti išsaugoti kitų sveikatą ir užkirsti kelią viruso plitimui.

Kiekvienas iš mūsų su pandemijos sukeltu stresu tvarkomės skirtingai, tačiau ieškodami priežasčių, kodėl kas nors susirgo, keliame įtampą ir nerimo jausmą. Kalbėdamiesi apie jausmus ir ieškodami būdų, kaip įveikti stresą tinkamu būdu, mes padedame sustiprėti ne tik sau, bet ir visai bendruomenei. Todėl pasirūpinkime savo sveikata, ir pastebėję, kad šalia esantis žmogus išgyvena sudėtingą laikotarpį, nukreipkime jį pagalbos.

Jei žmogui prisireikia psichologinės pagalbos – kada kreiptis ir kur ją gauti?

Natūralu yra abejoti ir tiksliai nežinoti, ar jau reikia pagalbos, ar sunkumus dar galime išspręsti patys. Bet kuriuo atveju galima kreiptis pagalbos, net ir tiksliai nežinant, ar patiriami sunkumai yra susiję su psichikos sveikatos problemomis. Pagalbos reikėtų kreiptis tada, kai elgesys, kylančios mintys ar jausmai yra sudėtingi ir kelia sunkumų atliekant įprastas kasdienes veiklas.

Kuriant psichologinės gerovės paslaugų tinklą, Vilniaus mieste ir rajone teikiama individuali pagalba ir yra sudaryta galimybė pasirinkti, t. y. individualias psichologo konsultacijas gauti gyvai ar nuotoliniu būdu per mobiliąją programėlę, pasirenkant patogų konsultacijų laiką ar norimą specialistą. Šiuo metu suteikiama papildoma galimybė gauti nemokamas psichologo konsultacijas per mobiliąją programėlę asmens sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų darbuotojams. Kaip užsiregistruoti?

Užsiregistruoti paslaugai galite skambindami telefonu 8 619 21500 darbo dienomis nuo 10 iki 14 val. arba rašydami el. paštu info@krizesiveikimas.lt.

  • Ribokite laiką, skiriamą naujienoms apie koronavirusą – jas tikrinkite 1–2 kartus per dieną tuo pačiu metu, informacijos ieškokite tik patikimuose šaltiniuose.
  • Susikurkite dienotvarkę ir stenkitės jos laikytis.
  • Skirkite pakankamai laiko poilsiui ir miegui, darykite pertraukas tarp darbų, sveikai maitinkitės.
  • Bendraukite su šeima ir draugais nuotoliniu būdu – telefonu, vaizdo skambučiais ar per socialinius tinklus.
  • Mąstykite pozityviai ir sutelkite dėmesį tik į kontroliuojamus, nuo kitų elgesio nepriklausančius dalykus.
  • Priminkite sau, kad jausti stresą, nerimą, liūdesį ar baimę yra normalu ir tai nereiškia, kad esate silpnas. Stebėkite ir suvaldykite savo jausmus – pieškite, klausykitės muzikos, užsiimkite rankdarbiais ar kita jūsų mėgstama ir COVID-19 metu tinkama užsiimti veikla.
  • Apie savo savijautą ir jausmus pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite. Jeigu jaučiate, kad Jums reikalinga profesionalų pagalba, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą arba skambinkite emocinės paramos linijų numeriais.

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija