Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Neįkainojamos gamtos dovanos

Užmaršumas, sulėtėjusi kraujotaka, padidėjęs kraujospūdis – tai tik keli veiksniai, kurie, bėgant metams, gali paveikti gyvenimo kokybę.

Kodėl silpsta atmintis?

Jeilio (JAV) visuomenės sveikatos universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonėms, neigiamai vertinantiems savo senėjimą, dažniau pasireiškia smegenų pakitimų, lemiančių Alzheimerio ligos atsiradimą. Jie priėjo prie išvados, kad, norint sumažinti senatvinės demencijos grėsmę, svarbu keisti nusistovėjusią nuomonę apie senatvę.

„Pastebėjau, kad silpsta atmintis, – guodėsi 68 metų Pranas Keršaitis. – Tenka dėti daugiau pastangų, norint įsidėmėti ar atkurti informaciją. Labiausiai bijau, kad nenusilptų protas.“

Pasak bendrosios praktikos gydytojos Vaidos Lukoševičienės, daug vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi, kad vis sunkiau įsimena pavardes, mažą reikšmę turinčius įvykius. Tačiau tai netrikdo kasdienės veiklos, žmogus gali palaikyti normalų pokalbį, yra aiškaus proto. „Tokie pokyčiai yra fiziologinė norma, susijusi su amžiumi, jie nėra demencijos – progresuojančio atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimo, keičiančio asmenybę ir kasdienę veiklą, požymiai“, – aiškino V.Lukoševičienė.

Netikėtai atmintis gali pablogėti dėl degeneracinės ligos, traumos, insulto, smegenų auglio, prastos mitybos, organizmo dehidratacijos, mažakraujystės, galvos traumos, skydliaukės ligų, vitaminų stokos, vaistų šalutinio poveikio ar net pasikeitus aplinkai.

Kartais panašiai atmintis sutrinka ir dėl ilgalaikės įtampos ar infekcijų. Dar viena priežastis — depresija. Net ir tuomet nereikia iškart daryti išvados, kad tai – demencija, ir staigaus atminties pablogėjimo laikyti beviltišku senatvės požymiu.

Pamiršta ir jaunimas

Užmaršumas būdingas ir jaunesniems žmonėms. Ypač tiems, kurie labai daug dirba, intensyviai mokosi, netinkamai maitinasi ar yra tiesiog išsiblaškę. „Visa tai – grįžtami ir valdomi procesai. Atminties sutrikimas, neturintis įtakos kasdienei veiklai, nėra liga“, – pastebėjo gydytoja. Ji patarė visiems, kuriems atminties sutrikimai kelia nerimą, kreiptis į medikus.

Beveik visais atminties sutrikimo atvejais skiriami smegenų ląstelių metabolizmą ir funkciją gerinantys medikamentai: nootropai ir ginkmedžio preparatai. Nootropai – tai vaistai, gerinantys atmintį, dėmesį, mąstymą, orientaciją.

Ginkmedis kinų medicinoje naudojamas kelis tūkstančius metų. Manoma, kad jo poveikį lemia kraujagysles plečiančios, kraujo klampumą, laisvųjų radikalų kiekį mažinančios ypatybės.

Moksliniai tyrimai ir gydytojų praktikų patirtis rodo, kad ginkmedžio ekstraktas gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių pažintines funkcijas. Gydant ginkmedžio ekstraktu, gerėja senatvine silpnaprotyste, taip pat ir Alzheimerio liga sergančių žmonių būklė. Sergantiesiems susilpnėja atminties sutrikimai, pagerėja dėmesio koncentracija, sumažėja nuovargio, nerimo ir blogos nuotaikos simptomai. Įdomu, kad ginkmedžio veikimas panašus į kai kurių antidepresantų, todėl jis gali padėti ir depresijos atveju.

Žolininko patarimai

Dar viena pagyvenusių žmonių bėda – padidėjęs kraujospūdis. Pasak vaistininko ir žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus, klasikiniai augalai kraujospūdžiui bei kraujotakai gerinti – česnakas, gudobelė ir tas pats ginkmedis.

Jei žmogus vartoja daug širdies ritmą, spaudimą reguliuojančių vaistų, širdies raumuo silpsta, tad reikia jį pamaitinti uogomis – gudobelėmis, šermukšnio ir erškėtrožių vaisiais. Toks mišinys gerina virškinimą, kraujotaką, reguliuoja cholesterolio kiekį.

„Susmulkinkite erškėtrožes su visomis sėklomis, nes jose yra gausu svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių, – patarė žolininkas. – Įdėkite smulkintų gudobelės ir šermukšnio vaisių ir vartokite po du arbatinius šaukštelius per dieną, užsigerdami šiltu vandeniu.“

Vaistininko teigimu, ginkmedis tinka ir kai norima susilpninti sklerozės procesus, pagerinti smegenų ir širdies kraujotaką. Tokiais atvejais reikėtų vartoti maisto papildus su ginkmedžiu.

Jeigu šąla kojos ir rankos

Pensininkė Veronika Steiblienė prisipažino, kad net artėjanti vasara jos nedžiugina – mat nuolat šąla kojos ir rankos, todėl kasdien mūvi vilnones kojines. Žolininkė Nijolė Degutienė siūlo kelis paprastus metodus, padėsiančius įveikti šią bėdą: keisti mitybą, gerti vaistažolių arbatas, didinti kasdienį fizinį krūvį.

Galūnės gali šalti dėl žemo spaudimo, rūkymo, alkoholio vartojimo ir įvairių kitų priežasčių. „Kraujagyslės susitraukia išgyvenant stresą, nervinantis, jaučiant nerimą“, – aiškino N.Degutienė. Ji patarė sureguliuoti mintis ir pasikliauti gamta. Kraujagysles valo dilgėlės, kraujažolės ir tos vaistažolės, kurios tinka galvos smegenų kraujagyslėms plėsti – šliaužiančiosios žiemės ir ginkmedis. „Jeigu kantriai vartosite žolelių arbatas dvi–tris savaites, o paskui padarysite pertrauką, pajusite poveikį“, – patarė sveikos gyvensenos žinovė.

Kad galūnės nešaltų

Gydytojo fitoterapeuto Juozo Vasiliausko rekomendacijos:

– išsiaiškinti priežastis, šalinti ir koreguoti širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius (įskaitant inkstų ligas, nutukimą ir kt.);

– kuo dažniau judinti ir mankštinti kojas bei rankas: gniaužyti pirštus, ratu sukti rankas (pradedant nuo pečių), trepsėti kojomis, pasistiebti ant pirštų galų, atlikti specialius kojų pratimus gulint ir sėdint, eiti pasivaikščioti, masažuoti šąlančias galūnes;

– namuose miegoti su vilnonėmis kojinėmis, galima į jas įberti garstyčių miltelių arba ant pėdų klijuoti pipirinius pleistrus;

– sureguliuoti kraujospūdį;

– gerti karštas vaistažolių arbatas, ypač žaliąją ir kaštonų žiedų (net ir vasarą), nuolat vartoti pakankamai skysčių;

– valgyti daug ir įvairių daržovių bei vaisių, visų rūšių grūdinių produktų;

– daryti kojų ir rankų šiltas arba kontrastines druskų voneles (su jūros druska, galima papildomai įlašinti rozmarinų ar kitokio eterinio aliejaus, čiobrelių arbatos);

– jeigu nėra venų funkcijos pažeidimų, vakarais pagulėti šiltoje vonioje su eteriniais aliejais (imbierų, šalavijų, gvazdikų, cinamonų, raudonėlių);

– gydytis dėlėmis;

– vartoti kraujagysles plečiančius, kraujagyslių spazmus mažinančius ir mikrocirkuliaciją gerinančius preparatus (ginkmedžio, česnakų, omega-3, magnio, vitamino C ir B grupės vitaminų preparatus, nikotino rūgštį, antioksidantus);

– vartoti širdies veiklą gerinančius produktus (kofermentą Q10 ir kt.).

Rekomenduojami video